Kai penktą ryto išeini su aštuonmečiu vaiku į lauką, pajutęs šilto, bet kartu ir šalto pavasario ryto orą, jis poetiškai konstatuoja:
– Mano kojos dabar užuodžia šaltą nakties kvapą.
A, 8 metai
386. Miegojau aš naktį…
Važiuojam mašinoje. Vaikams sakau, kad pamiegotų, nes naktį mažai miego buvo, reikėjo labai anksti keltis. Septynmetis A pareiškia:
– Nu tai ką tą naktį? Aš nieko nežinau. Taigi naktį aš miegojau ir nemačiau, kas ten buvo. Nemačiau, kaip nemiegojau. Nemiegosiu…
A, 7 metai
241. Tai kaip stovėt?
– A, nestovėk taip atkišęs pilvo!
– Tai kaip man stovėt??? Aš negaliu visą laiką būti suspaudęs pilvo! Aš noriu jį laikyti stačią ir išsipūtusį! Ir išvis – kodėl taip greitai praeina diena? Aš labai nemėgstu sekmadienio nakties, nes ji tokia trumpa – atsikeli ir reikia eiti į darželį! – porina penkerių A.
A, 5 metai
ČIA DABAR 