– Kai aš matau einančias senas močiutes, man būna toks jausmas, lyg geležis būtų užrūdijusi – negali jau nieko pakeisti ir pajudinti.
A, 8 metai
kelionės, fotografijos, tekstai, vaikų filosofija
– Kai aš matau einančias senas močiutes, man būna toks jausmas, lyg geležis būtų užrūdijusi – negali jau nieko pakeisti ir pajudinti.
A, 8 metai
– Mama, o kas tu labiau nori būti? Ar sesė, ar sena moteris, ar močiutė, ar mama?
– Nu tai gal mama…
– Mhhhh, netinka man šitas žodis. Aš noriu kad tu man būtum arba sesė, arba močiutė…
A, 5 metai
– Mama, ir iš viso! Aš esu ne tavo! Aš esu močiutės! Mane pagimdė močiutė! O tai kada tu, mama, mane pagimdei? Kai buvai maža?
A, 5 metai
– Mama leisk prie koooompoooo! Aš labai noriu prie kompo! Nu kodėl tu neleidi prie kompo?! Aš taaaaaaip noriu! Nu leisk!!!! Nu kodėėėėl? Viskas. Kas tu per mama!!!! Tu man visai ne mama! Tu… tu… tu… man močiutė! Eisiu, susirasiu kitą mamą, kuri leis man prie kompo. Aš su tavim nebekalbu. Ir išvis – aš ištampysiu šitos liemenės siūlus!
A, 5 metai
– Aš esu Kalėdų profas, – pareiškia šešerių D, – aš gerai žinau, kokias dovanas kitiems parinkti. Močiutei sakysiu, kad ji prašytų siurblio, kad namai blizgėtų. O diedukui reiktų saulėgrąžų ir cigarečių…
D, 6 metai
– Močiut, taigi tau negalima žiūrėti šito filmo! Čia juk parašyta – nuo septynių metų! O tau taigi jau ne septyni!
A, 4 metai
– Ajajai, ir iš kur tėvams gauti daugiau kantrybės, – po eilinio vakarinio nenoro tvarkytis garsiai nebesusituriu. O prisiminus brolių raportą, kuris buvo išklotas man dar nespėjus dorai atrakinti durų: “Mama, A per langą išmetė žaislus! 10 žaislų!“, nervai visai nebelaiko, o savivertė ima kristi žemyn stačiu kampu. Ir jau nesvarbu, kad A bandė iškasti sau pasiteisinimą: “man tie žaislai nepatiko!“. Taigi, iš kur gauti tos kantrybės?
– Iš močiučių, – net nedvejodamas išpyškina pats A.
– Na, taip auksiniai tavo žodžiai…
– O tavo dar auksinesni! – pataikauja A.
Lovoje prašo, kad padaryčiau eilinius naktinius pakasymus. Kadangi esu be nervų, tai nedarau. Tada jis griebiasi kitos taktikos:
– Man tai tėtė viską padaro. Mes su juo valgome, pykstamės, linksminamės. Na, kaip ežiukas su meškiuku…
A, 4 metai
“Tuoj. Man reikia užklijuoti kai ką savo mintyse. Klausai? Seniai seniai, labai seniai gyveno Šeštokų šeima. Vaikai išsiruošė į karą. Pasiėmė ir tėvus. Vaikai turėjo po du kardus – davė ir tėvams. Turėjo po du skydus – irgi davė tėvams. Davė ir šarvus, ir šalmą. Sėdo į Fordą ir išvažiavo į karą. Nusipirko bilietus. Nes į karą reikia bilietų. Stojo į priekines eiles ir nugalėjo milžinišką pabaisą. Po to jie grįžo į savo namučius. Ten rado savo močiutę, bet ji buvo dar labiau susiraukšlėjusi. Ir jie nutarė jai padėti. Davė stebuklingą mygtuką. Močiutė jį paspaudė ir pavirto į gražią moterį. Ji tapo karaliene.“
D, 4 metai
Į svečius atėjo močiutė. D susijaudinęs aiškina:
– Baba, aš tavęs taip laukiau, kad vos neišprotėjau…
D, 3 metai
– Mama, pagimdyk man sesę. Aš ją mokysiu čiuožt. Būsiu treneris. Nuvesiu į lopšelį darželį. Aš ją prižiūrėsiu, o mane prižiūrės močiutė, – postringauja trimetis J.
J, 3 metai
Močiutė Irena atsistojusi geria kavą. Dvejų metų J pamato ir duoda pastabą:
– Atsisėsk, kai geri, nes išpilsi!
J, 2 metai
kelionės, fotografijos, tekstai, vaikų filosofija
iš visur surinkti tekstai
Travel Log by Vita
Tinklaraštis apie miestus, transportą ir idėjas
jaukus gyvenimas
Gerų knygų paieškos
A daily selection of the best content published on WordPress, collected for you by humans who love to read.
The Art and Craft of Blogging
The latest news on WordPress.com and the WordPress community.