– Tai tu ryt miegi kiek nori, ar ne? – klausiu A.
– Ne, aš kelsiuosi anksčiau.
– O kodėl?
– Na, kad pusryčius tau galėčiau į lovą atnešti.
A, 10 metų.
494. Kodėl sapnuoju košmarus?
– Ne, nu bet kodėl aš sapnuoju košmarus? – klausia devynmetis A.
– O tu sapnuoji košmarus? – pasitikslinu.
– Nu ten ne visai košmarai, ten tokios keistenybės, kaip kokios komedijos. Ir aš nesuprantu, kaip ten viskas susidaro. Iš kur atsiranda? Bet man taip jie patinka! Ir taip nesinori, kad pasibaigtų… Kaip kokie filmai. Tokie netrumpi. O būna, kad tu taip jau smarkiai pajauti, kad jie tuoj baigsis, tie sapnai – dar miegi, bet jauti, kad jau tuoj tuoj viskas baigsis… O taip nesinori… Tau reiktų papulti į mano vaizduotę, kad suprastum. Nu, tai ar gali atsakyti, kodėl sapnuoju košmarus ir kaip ten viskas susidaro ir susisieja? Mmmm?
A, 9 m.
386. Miegojau aš naktį…
Važiuojam mašinoje. Vaikams sakau, kad pamiegotų, nes naktį mažai miego buvo, reikėjo labai anksti keltis. Septynmetis A pareiškia:
– Nu tai ką tą naktį? Aš nieko nežinau. Taigi naktį aš miegojau ir nemačiau, kas ten buvo. Nemačiau, kaip nemiegojau. Nemiegosiu…
A, 7 metai
375. Pietų miegas
– Bet kaip jums ten darbe lengva! Nereikia miegoti pietų miego!
A, 7 metai
348. Vaikas iš darželio
– A, prašau niekur nebevaikščioti, atsigulti ir miegoti! Ir jau nebekalbėk…
– Neauklėk tu manęs kaip kokio vaiko iš darželio!
A, 6 metai
299. Prislėgtas miego
Rytas. Sunkus laikas, kai save ir vaikus reikia išplėšti iš galingos miego priklausomybės.
– Aš per daug prislėgtas! – taria penkerių A, gulėdamas lovoje ir sudėjęs rankas ant galvos. – Aš nesikelsiu. Aš negaliu. Aš tikrai negaliu atsikelti!
– Ir kas gi tave slegia?
– Nu tai gi miegas!
A, 5 metai
286. Suvargęs ir sulysęs
7 valanda vakaro. Penkiametis A:
– Ir išvis. Aš einu miegoti. Esu visas suvargęs ir sulysęs…
A, 5 metai
274. Kai ieškai ir nerandi…
– D, na kam gi tu keliesi taip anksti, juk sergi ir į mokyklą negali eiti… Pamiegotum dar.
– Mama, suprask. Čia lygiai tas pats, kaip su Lego detalėmis – kai tau jų labai reikia ir ieškai, tai nerandi, o kai neieškai arba ieškai kitokių, atsiranda pačios, – išaiškina septynmetis.
D, 7 metai
273. Apsigavimas
Rytas. Žadinu pirmoką D į mokyklą. O jis pusiau miegodamas šypsosi ir sako:
– Na ir apsigavau, galvojau, kad šiandien Kalėdos…
D, 7 metai
218. Barzda, karalius ir kosmosas
Penkerių A susirūpina:
– Ar man dar neauga barzda?
– Na, dar ne, neauga, – sakau.
– Uff, gerai… Šiaip tai aš norėčiau būti karalius. Ir gyventi pily. O vasarą, žinok, mama, mes važiuosim į kosmosą. Taip tėtis sakė. Važiuosim su lėktuvu į kosmosą. Aaaaai, ne, važiuosim žiūrėti į kosmosą. Bet jei man bus baisu žiūrėti, aš užmigsiu. Ar galėsim pasiimti pagalvių?
A, 5 metai
186. Čia protas sprendžia
23 val. 25 min. Vaikų kambaryje išgirstu žingsnius. Ateinu. Šešiametis D guli tiesiai kaip mumija, nejuda, bet akys plačiai atmerktos. Sakau:
– Ką čia darai?
– Nieko.
– Čia tu vaikštai?
– Nežinau.
– Ar žinai kiek valandų?
– Nežinau, neturiu laikrodžio.
– Tai gal bent įsivaizduoji kiek dabar laiko?
– Nelabai.
– Kaip rytoj į darželį atsikelsi?
– Paprastai.
– Ar tikrai?
– Nors, ne, bus sunku… bet aš pamiegosiu dieną.
– Puikiai žinai, kad niekada nemiegi dieną.
– Na taip.
– Tai kas tau trukdo miegoti?
– Mintys galvoje.
– Tai pasakyk joms, kad eitų miegoti.
– Kad jos neklauso, vis gaminasi ir gaminasi…
– Na, vis tiek jau reikia miegoti.
– Čia ne aš nusprendžiu, čia mano protas sprendžia, ką su mintimis daryti…
D, 6 metai
132. Pakasyk dantis
– Mama, pakasyk man nugarą. Su visa ranka. Dabar su vienu pirštu. Dabar pakrapštyk, o dabar pabelsk… vėl kasyk… o dabar rankas. Dar kaktą, dabar nosį, veidą, kitą veidą… dabar ausį… už ausies. Dabar antakius… smakrą… vėl ausį… rankas… pirštus… kojas…
– Tai gal tau dar ir dantis pakasyti? – klausiu.
Ketverių pilietis A visiškai rimtai išsižioja ir ką gi? Imamės dantų kasymo…
A, 4 metai
111. Kas svarbu?
Tyrimas prieš pietų miegą:
– Mama, o kas tau svarbu?
– Jūs.
– O tai aš?
– Ir tu, žinoma.
– O mūsų miegas?
– Irgi svarbu.
– Tai tada visai iš čia išeinu, – protestuoja keturmetis A.
A, 4 metai
36. Miegosiu su akiniais
– Mama, neužtrauk užuolaidų – aš miegosiu su akiniais nuo saulės…
A, 3 metai
22. Kakta neleidžia
– D, užmerk akutes ir miegok, jau vėlu…
– Aš visiškai negaliu užsimerkti, man kakta neleidžia!
D, 3 metai
13. Krikšto žmona
Tėtis išvažiavo į Vilnių, į seminarą. Vakare J baisiai susimąsto:
– Mama, o kur tėtė šiąnakt nakvos?
– Viešbutyje, – atsakau.
– O su kuo jis miegos? – nerimsta vaikas.
– O kaip tau atrodo?
– Tai gal jis turės kitą žmoną?
– Na, Jokūbai, Lietuvoje vyrai paprastai turi vieną žmoną…
– Tai gal jis turės krikšto žmoną! – išeitį radęs nudžiunga J.
J, 4 metai
ČIA DABAR 