351. Bučiniai

– Mama, žiūrėk. Tu dabar man įdėk mišrainės ir atnešk čia į kambarį. Ir ateik pas mane, pasikalbėsim. Žinok, mama, nepavyko šiandien. Nepavyko darželyje pabučiuoti mergaitės G. Nes, įsivaizduoji, nebuvo vietos. Nebuvo, kur pasislėpti, kad kiti nepamatytų. Nes, jeigu pamatys, tai juoksis. Aš visą dieną galvojau, kaip ją pabučiuoti. Aš net mergaitės G paklausiau, kur mums pasibučiuoti. Bet ji pasakė, kad irgi nežino. Rytoj vėl galvosiu, kaip pasibučiuoti. Tai turbūt nutiks lauke. Arba ne lauke… O dar mergaitė A melavo, kad G manęs nemyli. Myli!

A, 6 metai

308. Įsitikinimai

Įsitikinimas Nr.1
– Tėti, tėti, ar tu žinai, kas parašė Harį Poterį???!!!
– Žinau.
– Ar tu žinai, kad tai buvo moteris? Aš dabar galutinai įsitikinau, kad moterys padaro labai daug nuostabių dalykų! 

Įsitikinimas Nr.2
– Aš šiandien galutinai įsitikinau – berniukai už mergaites niekada gražiau nerašys… (čia apie dailyraštį)…

D, 7 metai

239. Visas patenkintas

– Oooo, čia mano darželio draugė! – šaukia penkerių A, iškišęs galvą per automobilio langą. – Aš esu visas patenkintas, kad pamačiau tą darželio mergaitę. Esu taip patenkintas, kad net nesigirdi batų garso… O kai rytoj vėl nueisiu į darželį, mergaitei X pasakysiu, kad mes su broliu esame basučių dvyniai (nes tokios pat brolių basutės). O mergaitei Y pasakysiu, kad Kubilius – tai ministras pirmininkas…

A, 5 metai

171. Per gražios akys

– Man taip patinka darželyje – iš proto gali išeiti, kaip jis taip pastatytas. Aš tai draugauju su mergaitėm, nes berniukai yra per maži. O dar berniuko X akys yra per gražios. Šiandien šeimininkutė vaidino daktarę. Bet ji tik apsimetė. Mergaitė Z davė per žandą berniukui Y. Tai šeimininkutė užsidėjo tokį baltą daiktą ir apsimetė daktare. Paskaityk knygutę, mama. Jei neskaitysi – nedraugausiu. Nu, aš tik apsimetu, kad nedraugauju. Skaityk! Neee, aš neapsimetu, kad nedraugauju… Aš, aš… apsimetu! O tokios mergaitės Q akys yra dar gražesnės… Ramių blustnų, oi blusų!

A, 4 metai

74. Meilė ir gyviai

– Mama, žinai kokie yra du mano mėgstamiausi gyviai?
– Na ir kokie gi?
– Tu ir tėtė.
Po trumpos akimirkos:
– O tu vaikystėje buvai įsimylėjusi kokį berniuką?
– Tikriausiai, kad taip…
– Aš dabar esu įsimylėjęs Ją… Mes draugaujam. Bet ji ne visada prisileidžia…
– Ko neprisileidžia?
– Na neprisileidžia draugauti, pokštauti. Rytoj gali būti sunki diena, Jos gali nebūti…
Nelengvų apmąstymų kamuojamas, penkiametis D apsisuka ant kito šono. Bandys užmigti, jei meilė leis… 

D, 5 metai

56. Aštri ružava

– Man svarbiausia yra mylėti tėvus. Ir aš visai nenoriu žaisti su mergaitėmis. Man patinka su berniukais žaisti. Mergaitės darželyje visaip prikimba prie manęs. Priekabiauja. Kutena. Ir dar apgauna. Paprašau, kad nekutentų, pasakau, kad tuoj eisim į lauką, o jos vis tiek ima kutenti. Apgauna taip. Ir išvis – nepatinka man tie jų namai. Prašo žaisti namais, tėčiais. Nu pasakau “taip“, bet nueinu į šoną. Tas jų kampas darželyje su namais – toks rausvas, geltonas. Labai man nepatinka. Man patinka tik aštri ružava. Ir išvis, aš norėčiau turėt stebuklingų galių ir antspauduoti save. Geriau svajosiu apie didvyrius…
Tokie tad penkiamečio D rūpesčiai rūpestėliai.

D, 5 metai

55. Kalbanti galva

Trimetis A pareiškė, kad įsimylėjo mergaitę V iš darželio ir dabar draugauja. Dar pasitikslino, ką reiškia “Raffaello“. Turbūt pirks draugei. Atsigulęs į lovą paskelbė, kad jis jau miega. Kai paklausiau, o tai kas čia tada kalba, atsakė, kad galva…
O didysis brolis J, beruošdamas namų darbus ir žiūrėdamas į įdomiai sutapusias užduotis, nutarė, kad mokytojai sugalvojo vagystės planą. Anglų kalbos mokytoja liepė užrašyti, kur gyveni, matematikos mokytoja – nubraižyti kambario planą, o technologijų – surašyti namie esančius elektros prietaisus. Tobula.
Bekikendamas sako – o jeigu iš tikrųjų…?

A, 3 metai; J, 11 metų.

40. Pasakėlė apie mergaitę ir berniuką

“Vieną kartą seniai seniai, kai buvo karas, o žmonės pykosi ir nedraugavo, gimė viena mergaitė ir vienas berniukas. Kai jie užaugo, nuvažiavo į parduotuvę. Tėvelis (t.y. berniukas) nusipirko Fordą, o mamytė (t.y. mergaitė) nusipirko Pežo. Tada jie grįžo į namus. Ir gimė jiems pirmas berniukas, vardu Jokūbėlis. O paskui vasarą, birželio 6 dieną, jiems gimė antras berniukas, vardu Dovydas. Jie labai apsidžiaugė ir nutarė gyventi su tais vaikais. Žiemą jiems gimė trečias berniukas. Kai berniukai užaugo ir jiems visiems suėjo 11 metų, jie išėjo į šarvų parduotuvę. Nusipirko Jokūbas tokią kaukę ant veido su skylėm. Dovydas skydąsu karūna ir tokius šarvus ant galvos su ugnimi. O Augustas lanką. Ir grįžo į savo namučius.“

D, 4 metai

Website Built with WordPress.com. | Sukūrė: Anders Noren

Aukštyn ↑

ČIA DABAR

kelionės, fotografijos, tekstai, vaikų filosofija

aistė paulina

iš visur surinkti tekstai

Kelionių užrašai

Travel Log by Vita

100 minčių

Tinklaraštis apie miestus, transportą ir idėjas

kokonas.wordpress.com/

jaukus gyvenimas

kaskaityti.lt

Gerų knygų paieškos

Discover WordPress

A daily selection of the best content published on WordPress, collected for you by humans who love to read.

The Daily Post

The Art and Craft of Blogging

WordPress.com News

The latest news on WordPress.com and the WordPress community.