– Bet kaip vis dėlto yra gerai, kad tu – mano mama.
A, 10 metų.
449. Dievinu…
– Mama, aš tave dievinu! – emocingai taria aštuonmetis A.
– Kodėl? – klausiu, nustebinta tokio netikėto atvirumo.
– Nes tu esi mokytoja! Tu mokai vaikus! – įžvalgomis pasidalija A. – Dar tu turi daug pažįstamų…
– O jei būčiau gydytoja, pardavėja arba dirbčiau dar kokį kitą darbą?
– Na, tada tikrai mažiau dievinčiau…
A, 8 metai
431. Septyni veidai
– Mama, kai tu pyksti, tu būni kita mama. Kai džiaugiesi – irgi kita. Dar būni normali. Tokios trys skirtingos mamos! Nors ne, daugiau. Dar tu būni sutrikusi, pavargusi, linksma, liūdna. Tėtis irgi būna skirtingas. Septyni jūsų veidai!
A, 7 metai
397. Tėvų klausimas
– O visos mamos turi mamas? Ir visi tėčiai turi tėčius? – susirūpina A. – Bet tai tada kažkuris vienas turėtų būti pačiame viršuje, na pats pirmas…
O kelios valandos prieš tai, įbridęs į jūrą, D klausia:
– O kam žmogui reikalingi tėvai? Kad pagimdytų? Kad rūpintųsi? Kad palaikytų? Padėtų? Padrąsintų?
– Turbūt, kad viskam tam, ką išvardinai…
A, 7 metai, D, 9 metai
373. Lova ar mama?
– Kaip tu manai, kas man svarbiau – lova ar mama? – žiūrėdamas į akis klausia septynmetis A.
– Tai gal aš? – nedrąsiai atsakau.
– Nu jo. Tu. Bet žinai, jei aš pasirinkęs tave, kartais netyčia netekčiau lovos, tai ateičiau pas tave į lovą miegoti.
A, 7 metai
284. Sesė arba močiutė
– Mama, o kas tu labiau nori būti? Ar sesė, ar sena moteris, ar močiutė, ar mama?
– Nu tai gal mama…
– Mhhhh, netinka man šitas žodis. Aš noriu kad tu man būtum arba sesė, arba močiutė…
A, 5 metai
265. Indiana Džouns vs mama
Penkiametis A, prisitrynęs prie vyresnių brolių chebros, žiūri Indianą Džounsą. Po eilinio Džounso triuko, A pareiškia:
– Mama, bet tas Indiana ir už tave kietesnis!
A, 5 metai
257. Prezidentė
– Mama, bet kodėl visi žino prezidentės vardą? – klausia septynerių D.
– Tai turbūt dėl to, kad ji, prezidentė – svarbiausias šalies žmogus.
Tuomet D nusprendžia pasitikrinti ir klausia penkerių metų brolio:
– A, ar tu žinai, kas yra prezidentė?
– Taip! Mama! – užtikrintai rėžia A.
– A, aš klausiu, koks prezidentės vardas?! – nenustygsta D.
– Taigi – Ernesta! – nepasiduoda A.
Tai va, kai pagalvoji – niekada negali žinoti, kam esi prezidentas…
A, 5 metai; D, 7 metai
256. Burnos akiniai
– Mama, o tu dažniau šventei savo gimtadienius negu aš? Tai kaip tu taip greitai užaugai? Sese, tu sese… Aš galvoju, kad jei tu būtum sesė, tai labiau mane mylėtum… Mhm, aš labai norėčiau paskęsti tam vandenyne. Nu taip, panardyti! Bet kaip taip galima nekvėpuoti po vandeniu? Aaaa, tai man reikia burnos akinių!
A, 5 metai
253. Aš ne tavo!
– Mama, ir iš viso! Aš esu ne tavo! Aš esu močiutės! Mane pagimdė močiutė! O tai kada tu, mama, mane pagimdei? Kai buvai maža?
A, 5 metai
213. Tu man ne mama!
– Mama leisk prie koooompoooo! Aš labai noriu prie kompo! Nu kodėl tu neleidi prie kompo?! Aš taaaaaaip noriu! Nu leisk!!!! Nu kodėėėėl? Viskas. Kas tu per mama!!!! Tu man visai ne mama! Tu… tu… tu… man močiutė! Eisiu, susirasiu kitą mamą, kuri leis man prie kompo. Aš su tavim nebekalbu. Ir išvis – aš ištampysiu šitos liemenės siūlus!
A, 5 metai
212. Sėklytės gimtadienis
– Ta sėklytė mamos pilvelyje auga, auga, auga, auga ir užauga iš jos mama, tėtis ir trys vaikai. Kai sėklytė nukrenta į kojas, jai reikia kopėčių, kad galėtų vėl užlipti. O kai sėklytė būna pilvelyje, ar mamai skauda? O sėklytė pilvelyje gali švęsti gimtadienį?
A, 5 metai
199. Išmokti pamokas
– Tu geriausia mama pasaulyje. O tėtis – geriausias tėtis pasaulyje, – taria šešerių D, glostydamas širdį.
– O jūs geriausi vaikai pasaulyje.
– Na, bet mes ne tiek ir daug gerų darbų padarom.
– Viskas dar prieš akis.
– Na taip, išmoksim. Jūs irgi dar mokotės – pavyzdžiui atsakinėti į klausimus. Suaugę juk irgi turi išmokti visokias pamokas. Mokykloje tai mokosi ant popierėlių. O suaugę negali eiti į kokią kavinę ar vakarėlį, jei turi padaryti kokius nors darbus. Čia kaip namų darbai. Nes gali išmesti iš darbo. Ir žmogui reikia tą pamoką išmokti, – išaiškina D.
D, 6 metai
187. Prezidentės pranešimas
– Mama, o jeigu mamos imtų vadintis tėčiais? Tiesiog, įsivaizduok, praneša per žinias: “Dabar visi klausykite per radiją ir televiziją! Prezidentė praneša: nuo šiol mamos vadinsis tėčiais, o tėčiai – mamomis. Tema baigta. Viso gero!“
D, 6 metai
179. Kokios mamos vaikas
Šešerių D organizuoja visuotinį žaislų tvarkymą. Keturmetis A visomis pajėgomis bando atsilaikyti prieš šią nemalonią brolio provokaciją. Galiausiai D pratrūksta:
– Ne, nu aš nesuprantu, kokios tu mamos vaikas! Ir kaip tu ten pilve augai?!
D, 6 metai
101. Darželis
– Mama, o kai tu buvai maža, ėjai į darželį? Aaaaa, tai aš tave mažytę nuveždavau su pilka mašina.
A, 4 metai
50. Dvi mamos…
Tėtis neša pusšlapį trimetį A nuo siautėjančio pajūrio per ne mažiau ošiantį ir temstantį pušyną. A per petį žiūri į mane ir sako:
– Mama, aš esu visa tavo meilė.
– O kaip tėtis? Juk jis tave dabar sunkiai neša…
– Ne, ne meilė. Nes tada tėtė turėtų būti mama. Arba galėtų būti dvi mamos…
Va jums ir vaiko pamąstymai apie šeimą… O penkiametis D dar pasvarstė, kad galėtų būti dvi mamos ir du tėčiai.
A, 3 metai; D, 5 metai
23. Meilė
Mama yra meilė. Nes meilė yra moteris. O vyriausias brolis yra brolių tėvas.
D, 3 metai
14. Tai kas čia dabar?
Ant fotelių padėti moteriškos higienos įklotai. Šalia – keturmečio J rūbeliai. Imdamas savo rūbus, J netyčia ant žemės išmėto ir įklotus. Pro šalį eina tėtė. Klausia:
– Tai kas čia dabar išmėtyta?
– Nu tai mamos putės! – atšauna nesusimąstydamas J.
J, 4 metai
ČIA DABAR 