443. Beribė

– Mama, o kas yra beribė? – klausia aštuonmetis A.

Bandau paaiškinti beribystės sąvoką, žodžiais piešdama pavyzdžius apie visatos begalybę bei lygindama tai su konkrečias ribas turinčiais daiktais ir objektais – šalies, kambario, stalo ribomis. Žmogus dar pasitikslina, ką reiškia žodis “riba“. Tada aptariame, kad, pavyzdžiui, žodžiai ir tekstai irgi gali niekada nesibaigti. Arba kantrybė, kuri kartais pasirodo, kad turi ribas. Galiausiai sakau, kad tėvų meilę vaikams irgi galima pavadinti beribe.

A sėdėjo, žiūrėjo ir tada tarė:

– Nu bet gerai, įsivaizduok, aš turiu vaikų, myliu ten juos beribiai ir tada mane ištinka R.I.P. Nu, supranti, nebėra manęs. Ir kas tada – ateina tos meilės riba?

A, 8 metai

2018-03-19 0

120. Ežiukas ir meškiukas

– Ajajai, ir iš kur tėvams gauti daugiau kantrybės, – po eilinio vakarinio nenoro tvarkytis garsiai nebesusituriu. O prisiminus brolių raportą, kuris buvo išklotas man dar nespėjus dorai atrakinti durų: “Mama, A per langą išmetė žaislus! 10 žaislų!“, nervai visai nebelaiko, o savivertė ima kristi žemyn stačiu kampu. Ir jau nesvarbu, kad A bandė iškasti sau pasiteisinimą: “man tie žaislai nepatiko!“. Taigi, iš kur gauti tos kantrybės?
– Iš močiučių, – net nedvejodamas išpyškina pats A.
– Na, taip auksiniai tavo žodžiai…
– O tavo dar auksinesni! – pataikauja A.
Lovoje prašo, kad padaryčiau eilinius naktinius pakasymus. Kadangi esu be nervų, tai nedarau. Tada jis griebiasi kitos taktikos:
– Man tai tėtė viską padaro. Mes su juo valgome, pykstamės, linksminamės. Na, kaip ežiukas su meškiuku…

A, 4 metai