Neįtikėtinas jausmas, kai imi ir atrandi tai, ko nebuvai patyręs. Ar esate girdėję, kaip groja ežeras? Aš nebuvau… Iš pradžių nieko nesupratom – kažkokie pasikartojantys duslūs garsai, lyg kas kažką daužytų, lyg muzikos garsai iš kažkur tingiai atsklistų. Bet kai stovint ant ledo per kojas nuvilnijo vibruojantis virpulys, lydimas žemo dažnio garso, apėmė nerealus, kažkoks mistiškas jausmas. Pokši ledas. Lyg nematomas milžinas didžiulėmis lazdomis daužytų per lygiu ledu užtrauktą ežero būgną. Kažkokia gamtos paslaptis, kurią tikrai galima išaiškinti fizikiniais dėsniais, bet tas gluminantis netikėtumas ir atradimas buvo labai labai…
O keturmečiui A irgi buvo atradimų. Važiuodamas rogėse per ledą nustatė, kad lyg sniego gvazdikai atrodantys kristalai, kuriais nusėtas visas ežero paviršius – tai mirę ežiukai. Įžengęs į mišką, nusprendė, kad čia močiutės daržas. Paėjęs kelis žingsnius, pareiškė, kad nėra buvęs gamtoj, o nusitvėręs už save dvigubai ilgesnį pagalį, išpyškino, kad jo jam reikės, kai kitą sykį eis į medžioklės sezoną…