474. Depresija

Aštuonmetis A trainiojasi, inkščia – žmogui pilvą skaudą. O tai labai rimta priežastis nedaryti to, ko nelabai norisi.
– Mama, aš dabar tikrai negaliu šluostyti dulkių, taip tą pilvą skaudą.
– Gerai, nušluostysi, kai praeis.
– O tai gal galim tada eiti žaidimą pažaisti? – pagyvėja A.
– Taigi tau pilvą skaudą, kaip tu žaisi skausmuose? Paprastai, kai žmogui skauda, tai jis nenori žaisti, – bandau tikrinti A skausmo lygį.
– Nu mama, taigi aš nejudėsiu, kai žaisim. O ir šiaip – taigi čia ne kokia depresija, kad nieko nenorėčiau. Ir ne diabetas…

A, 8 metai

432. Chemachika

– Aš nelabai suprantu, kodėl į darbą gali eiti tik suaugę? Kodėl aš negaliu dirbti? Gal aš dirbdamas išrasčiau telefoną, kuris ne tik parašo, bet ir kalba! Taigi nesąmonė, kad reikia mokytis taip ilgai, taigi gali pats viską išsimokyti! Kaip aš išrasiu telefoną? Na, tai pradėsiu nuo chemachikos, oi, nuo mechanikos! Kodėl tu neleidi manęs į mechanikos būrelį? Arba siuvimo? Nors į siuvimo, tai gal nereikia, nes ten gali būti tik mergos. Negalima sakyti “mergos“? Taigi čia toks senovinis pavadinimas! Siuvimo būrelį galim pasidaryti namie. Pavyzdžiui, trečiadieniais. Imsim adatą ir siūsim. Arba megsim tuos, kaip ten – megzginius…

A, 7 metai

425. Supergalios

– Mama, o tu moki vienu metu dirbti du darbus?
– Taip, žinoma, mamos tai tikrai moka, – atsakau.
– Žinok, ir aš moku. Aš va dabar skaičiau knygą ir spaudinėjau žaidimą telefone vienu metu. Na, yra ten toks žaidimas – kuo daugiau kartų paspaudi, tuo daugiau galių įgyji. Tai aš skaičiau knygą ir nežiūrėdamas su kita ranka spaudinėjau žaidimą.

D, 9 metai

372. Pirmykštis gyvenimas

– Bet jei pagalvoji apie žmogaus ir žemės gyvenimą, tai man šiek tiek primena, kai ką nors programuoji, kuri, o tada netyčia paspaudi “delete“ mygtuką ir viskas išsitrina. Taip ir mes čia žemėje kuriame, darome, statome, o kai Saulė išsipūs ir pavirs raudonąja milžine, tai nieko čia nebeliks. Reikia pasirūpinti Žeme. Ir dar – nu gi negali žmogus gyventi ir visą savo gyvenimą tik dirbti. Jam reikia papramogauti, pailsėti. Nes kitaip jis nepajaus, kad gyvena. Tik dirbs ir dirbs, kad atiduotų viską bosui ir sau biškį turėtų. Žinai, kaip praeitas žmogus gyveno? Nu tas – pirmykštis… Tai va, ir mums taip reikia vėl pradėti gyventi. Gamtoje, su keliomis sėklytėmis. Nieko nežudant ir negriaunant.

D, 8 metai

371. Darbo birža

Iš vaikų atvirumo akimirkų, nugirstų mokykloje:
– Žinokit, mano mama eina į darbo biržą. Ten gauna šimtą pinigų. Paskui dar eina į kelis darbus. Tai mes tieeeeeeeeek pinigų turim! Už tai va, važinėjam po pasaulį. Dabar buvom Ispanijoj. Valgėm austres ir paeliją. O vasarą, kai buvome Ispanijoje, tai vieną mėnesį gyvenom apartamentuose, o kitą – viešbutyje.

Ačiū, tau, darbo birža!

V, 9 metų mergaitė

369. Kelionių ilgesys

– Mama, tu neįsivaizduoji, kaip aš vėl norėčiau važiuoti į tą pačią kelionę. Bet gaila, kad tai neįmanoma, nes dabar darbo dienos. Ir norėčiau, kad viskas būtų lygiai lygiai taip pat. Mes taip pat sėdėtume, taip pat kalbėtume, taip pat pažadinčiau brolį, mes eitume į tą patį muziejų. Tik aš nežinau, ar tai įmanoma…

A, 6 metai

136. Daryti, ką nori

– Mama, bet kokia nuostabi ta mūsų šalis, – važiuodamas mašinoje netikėtai pareiškia penkiametis D. – Ir tas mūsų miestas visai neblogas, ir žalių miškų yra, ir paukščiukai čiulba.
– Na taip, – sakau, – o svarbiausia, kad esame laisvi žmonės ir galime daryti tai, ką norime.
– Na, nelabai sutinku, kad galima daryti, ką nori… Juk aš, pavyzdžiui, negaliu dabar neiti į mankštas. Turiu eiti. Arba jūs. Jūs negalite neiti į darbą. O nuėję į darbą, negalite ten lakstyti…
Kai pagalvoji, tai tikrai.

D, 5 metai

122. Sunkumai

– Aš manau, kad gyvenimas bus sunkus. Nebebus taip lengva, kaip vaikystėje. Reikės dirbti visokius darbus, rūpintis vaikais, padėti žmonai. Aišku, jeigu aš turėsiu žmoną… Reikės išmokti vairuoti mašiną. Arba motociklą. Padaryti vaikams valgyti. Ne, tai nesvarbu, kad sunku. Nes juk sunku gali būti ir mano mašinyčių trasą pastatyti…

D, 5 metai

104. Ugniagesys ir gaisrininkas

Kuo skiriasi ugniagesys nuo gaisrininko? Ogi iš esmės:
– Jie tikrai skiriasi! Aš žinau! Ugniagesys gesina ugnį, pavyzdžiui kokį nors bokštelį arba medį. O gaisrininkai gesina namus, visokius aukštabučius. Ten kur dega laiptai, stogai. Neee, tikrai ne tas pats. Na, taip, nuo mažos ugnies pasidaro didelis gaisras, bet iš pradžių gesina ugniagesiai, o jei nespėja, tada atvažiuoja gaisrininkai. Arba jeigu nespėji pats su savo tuo gesintuvu užsigesinti… Jeigu degtų mano pagalvė, tai gesintų ugniagesiai, o jeigu nespėtų ir užsidegtų visa lova arba kambarys, tai atvažiuotų gaisrininkai. Sunkus jų darbas. Aš būsiu parašiutininku. Nes man reikia lengvo darbo.
Jeigu tu numirtum, arba tėtė numirtų, tai aš neištverčiau. Aš tada irgi mirčiau. Nes aš negalėčiau be jūsų gyventi. O tu galėtum be manęs gyventi?

D, 5 metai

59. Ne žaisliukas

– Mama, paduok, paduok man tą daiktą. Nu paduok! – nekantrauja trimetis A, trokšdamas daikto, kurio pavadinimo dar net nežino.
– Čia ne žaisliukas, – bandau atkalbėti.
– Na tai paduok man tą Nežaisliuką!
O D, gulėdamas lovoje ir besiklausydamas eiliuotos istorijos, kur išryškėjo žvėrelių ir medžiotojų konfliktas, samprotauja:
– Nu gerai, bet jeigu žmogus turi avinų bandą ir atsitinka taip, kad jis nebeturi pinigų. Tai jis tada pasiima šautuvą ir eina jų šaudyti? Tai ką, čia vadinasi, gerai taip? Nesąmonė! Tegul eina į darbą ir užsidirba pinigų!

A, 3 metai; D, 5 metai

Website Built with WordPress.com. | Sukūrė: Anders Noren

Aukštyn ↑

ČIA DABAR

kelionės, fotografijos, tekstai, vaikų filosofija

aistė paulina

iš visur surinkti tekstai

Kelionių užrašai

Travel Log by Vita

100 minčių

Tinklaraštis apie miestus, transportą ir idėjas

kokonas.wordpress.com/

jaukus gyvenimas

kaskaityti.lt

Gerų knygų paieškos

Discover WordPress

A daily selection of the best content published on WordPress, collected for you by humans who love to read.

The Daily Post

The Art and Craft of Blogging

WordPress.com News

The latest news on WordPress.com and the WordPress community.

%d bloggers like this: