D su tėčiu diskutuoja apie gyvenimo malonumus, tam tikrus hedonistinius apsireiškimus. Kiek pasvarstęs, padaro įžvalgą:
– Žinai, man atrodo, kad mėgavimasis daiktais yra visalaikinė daiktų prostitucija.
D, 11 metų.
341. Apmąstymai
APMĄSTYMAS 1:
– Mama, o tau būna toks jausmas – kai perskaitai labai įdomią knygą, atrodo, kad jokia kita knyga jau daugiau nebebus tokia įdomi? Aš net pabaigą kelis kartus skaičiau… Bet kai netikėtai sužinai, kad netrukus bus išleista dar viena tos knygos dalis, tai toooooks džiaugsmas apima!
APMĄSTYMAS 2:
– Man labai nepatinka žmonės, kurie gamina arba parduoda daiktus tik dėl pinigų. Jie turėtų daryti gera žmonėms, bet iš tikrųjų parduoda nekokybiškus daiktus. Įsivaizduok – nusiperki daiktą, o jis sulūžta. Kaip žmonėms jaustis?
D, 8 metai
251. Varlių daiktai
Plaukiame upe baidarėmis. Penkerių A pamato geltonas lelijas su jų plačiaisiais lapais ir džiaugsmingai sušunka:
– O, žiūrėkit! Čia tie varlių daiktai!
O irklus užvadino irgi savaip: irkluočiais.
A, 5 metai
116. Daiktų orkestras
– Galėtų Lietuvos žmonės būti ir protingesni. O tai nieko visai nesugalvoja, neišranda… Galėtų, pavyzdžiui, sugalvoti “daiktų orkestrą“ – atsuki vandens kraną, o ten tokia muzika groja, per kriauklę pagaliukai daužosi…
D, 5 metai
99. Besivaidenantys daiktai
Apie besivaidenančius daiktus.
– Kai aš naktį guliu lovoje, matau kokį nors daiktą. Kai noriu jį paimti, pasirodo, kad ten nieko nėra. Ne, tai ne sapnas. Taip yra iš tikrųjų. Tu nesuprasi. Jei gulėtum šalia manęs, gal suprastum. Bet tu nematytum to daikto ir nesuprastum, ką aš ten imu. Tai vadinasi VAIDENANTYS DAIKTAI. O jeigu aš kosmose uždegčiau degtuką, ar ta ugnis sustingtų?
D, 5 metai
ČIA DABAR 