338. Viskas, ką gali įsivaizduoti, yra įmanoma…

Iš serijos “Viskas, ką gali įsivaizduoti, yra įmanoma…“. Taip sakė Pablas Pikasas. Po šio įvykio ir aš taip manau…
10 valanda vakaro. Dėliojamės paskutinius daiktus vyresnėliui į dainų šventę. Viskas vyksta neįtikėtinai ramiai, iš lėto, nes mažuosius brolius kaip tik ryte pasiėmė seneliai. Beliko įsidėti basutes. Pažiūrim įprastose vietose – kaip ir nėra. Tada žvilgsnio geografija prasiplečia tolėliau, bet vis dar ramiai paieškom mažiau tikėtinose vietose. Nėra! Niekur nėra! Pradedam ieškoti ten, kur jų, matyt, niekada nebuvo ir nebus. Lauke, po krūmais, gėlyne, automobilyje, po batutu, batų spintose, po lova, po foteliais, patikrinu skalbinių dėžę, savo kuprinę, dar kartą ir po to dar du kartus pereinu tomis pačiomis trajektorijomis. NĖRA! Tiesa, šmėkšteli įtartina mintis – viduriniojo basutės kažkodėl namie, nors jis pas senelius, bet apie tai nėra kada galvoti, nes vis dar ieškom didžiojo brolio basučių.

Tada pasigirsta pirmoji nedrąsi ir beveik neįmanoma praradusiojo apavą mintis – “pavogė…“. Taip, sakau, va ėmė ir pavogė. Nieko daugiau tik tavo basutes… Vis dar ieškom. Tada mano ausis pasiekia desperatiškas kikenimas ir antroji neįmanoma vyresnėlio versija – “Nu tai gal tas mūsų filosofas išsiblaškęs išvažiavo nepasižiūrėjęs ir apsiavęs mano basutes…“

Prieš akis išdygsta paliktos aštuonmečio basutės, bet versija atrodo neįmanoma – “Tu ką, tavo batų numeris 44, o jo 36. Kaip jis galėjo su tavo ližėm išvažiuoti?!!“ Ieškom toliau. Toliau vis dar nėra. Mintis apie antrą neįmanomą versiją vis labiau kasasi į smegenis. Skambinu močiutei. “Ką aš žinau, – sako, – jis atvažiavo su kažkokiom basutėm. Tokios didelės pasirodė, bet susiveržė. Gerai nemačiau, diedukas nuo mašinos parvedė… Tuoj pažiūrėsiu. Taip, 44 dydis, juodos basutės…“ Vos neišgriūnu iš juoko ir nesuvokimo, kaip vaikas gali eiti su aštuoniais dydžiais per didelėmis basutėmis ir galvoti, kad viskas čia kaip ir neblogai… O gal ir tikrai nieko blogo, kai imi mąstyti filosofiškai… Tėtis 11 valandą vakaro visai nefilosofiškai parveža basutes iš senelių.
Dainų šventei pasiruošėm…

Visada reikia patikrinti visas neįmanomas versijas!

D, 8 metai

 

239. Visas patenkintas

– Oooo, čia mano darželio draugė! – šaukia penkerių A, iškišęs galvą per automobilio langą. – Aš esu visas patenkintas, kad pamačiau tą darželio mergaitę. Esu taip patenkintas, kad net nesigirdi batų garso… O kai rytoj vėl nueisiu į darželį, mergaitei X pasakysiu, kad mes su broliu esame basučių dvyniai (nes tokios pat brolių basutės). O mergaitei Y pasakysiu, kad Kubilius – tai ministras pirmininkas…

A, 5 metai

237. Kvepia kaip bimbalas

– Koks čia kvapas??? Kvepia kaip rūkas! Ne, kaip bimbalas! O bimbalas kvepia kaip kiaušinis su trimis papais! – konstatuoja penkerių A.
Man fantazija neneša į ką šitas kvapas galėtų būti panašus, bet tebūnie, nes prisiminęs, kad rytoj į darželį nešis naujas basutes, išaiškino, kad labai džiaugiasi, kad jos “naujos ir neparūgusios“.

A, 5 metai

WordPress.com. | Sukūrė: Anders Noren

Aukštyn ↑

ČIA DABAR

kelionės, fotografijos, tekstai, vaikų filosofija

aistė paulina

iš visur surinkti tekstai

Kelionių užrašai

Travel Log by Vita

100 minčių

Tinklaraštis apie miestus, transportą ir idėjas

kokonas.wordpress.com/

jaukus gyvenimas

kaskaityti.lt

Gerų knygų paieškos

Discover

A daily selection of the best content published on WordPress, collected for you by humans who love to read.

The Daily Post

The Art and Craft of Blogging

The WordPress.com Blog

The latest news on WordPress.com and the WordPress community.

%d bloggers like this: