– Mama, o kodėl mamos tokios geros?
– Nežinau, gal tu man gali pasakyti?
– Gal dėl to, kad jos gimdo vaikus ir dar jų tokios gražios akys…
A, 5 metai
kelionės, fotografijos, tekstai, vaikų filosofija
– Mama, o kodėl mamos tokios geros?
– Nežinau, gal tu man gali pasakyti?
– Gal dėl to, kad jos gimdo vaikus ir dar jų tokios gražios akys…
A, 5 metai
– Ar būna supuvusių akių? – klausia A.
– Neee, nebent ji būtų išlupta, – atsako D.
– Tai gerai, nes man reikia akių, kad gerai matyčiau. Vilkui, pavyzdžiui, reikia didelės burnos, kad galėtų kiškį suvalgyti. Man kažkaip pasidarė baisu, kad akis gali supūti, pasidaryti ruda, na, va – kaip čia:
A, 5 metai; D, 6 metai

– Mama, kai tu numirsi, aš tavęs būsiu labai pasiilgęs. Ir aš galvosiu, kokios tavo akys: ne mėlynos, ne žalios, ne pilkos, ne geltonos, ne raudonos… Jos rudos!
A, 5 metai
– Man taip patinka darželyje – iš proto gali išeiti, kaip jis taip pastatytas. Aš tai draugauju su mergaitėm, nes berniukai yra per maži. O dar berniuko X akys yra per gražios. Šiandien šeimininkutė vaidino daktarę. Bet ji tik apsimetė. Mergaitė Z davė per žandą berniukui Y. Tai šeimininkutė užsidėjo tokį baltą daiktą ir apsimetė daktare. Paskaityk knygutę, mama. Jei neskaitysi – nedraugausiu. Nu, aš tik apsimetu, kad nedraugauju. Skaityk! Neee, aš neapsimetu, kad nedraugauju… Aš, aš… apsimetu! O tokios mergaitės Q akys yra dar gražesnės… Ramių blustnų, oi blusų!
A, 4 metai
– Kasyk nugarą. Va čia. Tu visada man kasysi nugarą? Tik kai numirsi nebekasysi, ar ne? Kai mes būsim dideli. Aš tada žiūrėsiu per savo akis, kaip tavęs nebėra. Žiūrėsiu, kaip tavęs po truputį nebėra… Bet jei nenori mirti, tai gyvenimas tave saugos.
A, 4 metai
– Mama, ar žinai, kaip gali padaryti, kad nematytum savęs, bet jaustum savo kūną? Neužsimerkus. Nesusimuš ir neišsimušus abiejų akių. Ne, ne ir neužtenka žiūrėti užvertus akis į viršų. Reikia tiesiog tapti nematomu! Žinau, mama, tu juk galvojai tik apie realų gyvenimą…
D, 6 metai
– Mama, norėtum turėti tris akis ir tris rankas? – klausia ketverių A.
– O ką aš daryčiau su trimis rankomis?
– Pasikasytum tris akis!
– O ką aš daryčiau su trimis akimis?
– Žaistum su šitomis trimis žaliomis varlėmis!
A, 4 metai
– O tu moki įsidėti paveiksliukus į akis? Aš tai moku. Įsidedu, o po sekundės jie nukrenta. Na, išnyksta. Toks jau aš esu. Tokie jau tie mėsėdžiai… Galiu, pavyzdžiui įsidėti paveiksliuką su ištrėkštu ant lango sūriu, arba su planeta, arba su dantimi, arba su žmogumi be vienos akies…
D, 5 metai
Didysis brolis J sėdi kirpėjos kėdėje. Kerpasi. Aplink vaikšto brolis D ir nekantrauja:
– J, atsisuk, atsisuk, nu prašau, atsisuk!
Kirpėja švelniai paaiškina, kad brolis dabar negali atsisukti, nes jai tuomet būtų sunku kirpti. D nenurimsta:
-Tai tu ne veidu, tu akimis atsisuk!
D, 5 metai; J, 11 metų.
– D, užmerk akutes ir miegok, jau vėlu…
– Aš visiškai negaliu užsimerkti, man kakta neleidžia!
D, 3 metai
Penkiametis J žiūri į savo jauną tetą M ir staiga neištvėręs sako:
– Tavo akys įsmeigtos kaip kokios rakštys.
J, 5 metai
kelionės, fotografijos, tekstai, vaikų filosofija
iš visur surinkti tekstai
Travel Log by Vita
Tinklaraštis apie miestus, transportą ir idėjas
jaukus gyvenimas
Gerų knygų paieškos
A daily selection of the best content published on WordPress, collected for you by humans who love to read.
The Art and Craft of Blogging
The latest news on WordPress.com and the WordPress community.