– Aš nežinau, kokius paveikslėlius šiąnakt rodys per mano akis (suprask: kokie bus sapnai). O rytoj eisiu su savo vaikais (suprask: minkštais žaisliukais) į linksmą šventę. Tu būsi mano žmona.
A, 4 metai
125. Rautis
– Aš visiškai “nesiraunu“ ant brolio J. Čia visiška nesąmonė. Rautis – tai kokią šaknį ar šaką išrauti…
D, 5 metai
124. Kosmoso šiukšlės
– Aš manau, kad planetos ir yra šiukšlės. Na jos sudarytos iš visokių kosmoso šiukšlių.
D, 5 metai
122. Sunkumai
– Aš manau, kad gyvenimas bus sunkus. Nebebus taip lengva, kaip vaikystėje. Reikės dirbti visokius darbus, rūpintis vaikais, padėti žmonai. Aišku, jeigu aš turėsiu žmoną… Reikės išmokti vairuoti mašiną. Arba motociklą. Padaryti vaikams valgyti. Ne, tai nesvarbu, kad sunku. Nes juk sunku gali būti ir mano mašinyčių trasą pastatyti…
D, 5 metai
121. Ieškoti pasaulio
– A, pareik! Ar girdi!
Keturmetis A skuta kiek išmanydamas į priešingą pusę. Net neatsisukdamas. Tik pajūrio vėjas atneša žodžius:
-AŠ IŠEINU IEŠKOTI SAVO PASAULIO!
– Ei, o kur tu nakvosi?
– NAKVOTI AŠ GRĮŠIU!
A, 4 metai
120. Ežiukas ir meškiukas
– Ajajai, ir iš kur tėvams gauti daugiau kantrybės, – po eilinio vakarinio nenoro tvarkytis garsiai nebesusituriu. O prisiminus brolių raportą, kuris buvo išklotas man dar nespėjus dorai atrakinti durų: “Mama, A per langą išmetė žaislus! 10 žaislų!“, nervai visai nebelaiko, o savivertė ima kristi žemyn stačiu kampu. Ir jau nesvarbu, kad A bandė iškasti sau pasiteisinimą: “man tie žaislai nepatiko!“. Taigi, iš kur gauti tos kantrybės?
– Iš močiučių, – net nedvejodamas išpyškina pats A.
– Na, taip auksiniai tavo žodžiai…
– O tavo dar auksinesni! – pataikauja A.
Lovoje prašo, kad padaryčiau eilinius naktinius pakasymus. Kadangi esu be nervų, tai nedarau. Tada jis griebiasi kitos taktikos:
– Man tai tėtė viską padaro. Mes su juo valgome, pykstamės, linksminamės. Na, kaip ežiukas su meškiuku…
A, 4 metai
119. Orumas ir humanizmas
– Jei nukristų meteoritas, mums reikėtų išsikasti tamsų urvelį. Ir pasislėpti ten. Bet ar taip, ar taip mirsim. Maisto pritruks. O jei koks cunamis ateitų, tai manau, kad tikrai neišgyventume…. O kas yra orumas? O humanizmas?
D, 5 metai
118. Prisipiktinęs
Keturmetis A surengė savo piešinėlių ekspoziciją. Pripiešę ant lipnių lapelių. Suklijavo ant palangės. Po dienos lapeliai pradėjo byrėti. Nurinkau. Tada atėjo pilietis ir pasipiktino, kad ekspozicija uždaryta. Griežtai išpyškino:
-AŠ PRISIPIKTINĘS! Dabar išskrisiu su raketa į kitą šalį! Ir būsiu ten vienas. Ir man ne juokinga, o piktinga!
A, 4 metai
117. Stikliniai dantys
– Mano dantys yra stikliniai! – nusprendžia keturmetis A, barškindamas šakute per dantis. – O kokias daržoves valgyti nesveika? Saldainius?
A, 4 metai
116. Daiktų orkestras
– Galėtų Lietuvos žmonės būti ir protingesni. O tai nieko visai nesugalvoja, neišranda… Galėtų, pavyzdžiui, sugalvoti “daiktų orkestrą“ – atsuki vandens kraną, o ten tokia muzika groja, per kriauklę pagaliukai daužosi…
D, 5 metai
115. Įdegis
– Mama, ar mano nugara ruda? – atlekia uždusęs D ir rodo savo nugarą.
Ir taip žiūriu, ir trečiaip – nieko rudo nesimato. Bandau pasitikslinti:
– Kas ten tokio rudo turėjo būti?
– Na, aš gulėjau ant palangės, deginausi. Einu dar pagulėti…
D, 5 metai
114. Sąmokslo teorija
Vyresnėlis J, raginamas ilgiau daryti kai ką, ko nelabai nori, kad kuo greičiau galėtų imtis kai ko, ko labai nori, pareiškė:
– Ir iš vis, laikas yra sąmokslo teorija!
J, 12 metų
113. Taikesnis pasaulis
– Aš manau, kad kai užaugsiu, dar bus likę kažkiek gyvų žmonių. Ir pasaulis bus taikesnis. O šiaip tai žodis “taikesnis“ turi panašumo į žodį “nusitaikyti“…“
D, 5 metai
112. Laukinis gyvenimas
– Mama, kai aš užaugsiu, negyvensiu namuose. Aš lakstysiu po laukus. Bėgiosiu po pasaulį. Turėsiu pagalį, dar išsidrošiu lanką. Nu, gal turėsiu kokį namelį gamtoj. Kaip manai, ar man bus gera gyventi?“
D, 5 metai
111. Kas svarbu?
Tyrimas prieš pietų miegą:
– Mama, o kas tau svarbu?
– Jūs.
– O tai aš?
– Ir tu, žinoma.
– O mūsų miegas?
– Irgi svarbu.
– Tai tada visai iš čia išeinu, – protestuoja keturmetis A.
A, 4 metai
110. Žinios
– Punti, Punti, žiūrėk, žinias rodo, – pasidomėti naujienomis iš pasaulio savo naminį katiną kviečia keturmetis A.
A, 4 metai
109. Rusas
Pokalbis ligoninėje tarp penkiamečio D ir šešiamečio palatos kaimyno. D sako:
– Tu žinai, kas ten anoje lovoje guli? Jis rusas! Tu įsivaizduoji? Kiti rusai puola Ukrainą, o jis guli Lietuvoje ligoninėje…
D, 5 metai
108. Išradimas
– D, kuo norėtum būti užaugęs? – klausia viena teta.
– Išradėju!
– O ką tu išrasi?
– Tokius akinius. Užsidedi juos ir prisimeni vaikystės draugus. Paspaudi mygtuką prie dešinės akies – užrašo vardą, prie kairės – parodo visą draugą, – išaiškina penkerių D.
D, 5 metai
107. “Patešlintos“ smegenys
Iš tikrųjų tai visi telikai, kompai, telefonai tai tik patešlina smegenis.
D, 5 metai
106. Nieko
– Mama…
– Ką?
– Nieko..
Ir vėl:
– Mama…
– Ką?
– Irgi nieko…
Atsisuku. Veide šypsena. Atrodo tikrai nieko. Žvilgt žemiau – ogi dešinė koja įnirtingai spaudžia prie savo ėdesio palinkusio katino uodegą.
A, 4 metai
105. Kaso
-Mama, mane kasa. Nu kaso. Sakau, kad kasina. Nu niežti!
A, 4 metai
104. Ugniagesys ir gaisrininkas
Kuo skiriasi ugniagesys nuo gaisrininko? Ogi iš esmės:
– Jie tikrai skiriasi! Aš žinau! Ugniagesys gesina ugnį, pavyzdžiui kokį nors bokštelį arba medį. O gaisrininkai gesina namus, visokius aukštabučius. Ten kur dega laiptai, stogai. Neee, tikrai ne tas pats. Na, taip, nuo mažos ugnies pasidaro didelis gaisras, bet iš pradžių gesina ugniagesiai, o jei nespėja, tada atvažiuoja gaisrininkai. Arba jeigu nespėji pats su savo tuo gesintuvu užsigesinti… Jeigu degtų mano pagalvė, tai gesintų ugniagesiai, o jeigu nespėtų ir užsidegtų visa lova arba kambarys, tai atvažiuotų gaisrininkai. Sunkus jų darbas. Aš būsiu parašiutininku. Nes man reikia lengvo darbo.
Jeigu tu numirtum, arba tėtė numirtų, tai aš neištverčiau. Aš tada irgi mirčiau. Nes aš negalėčiau be jūsų gyventi. O tu galėtum be manęs gyventi?
D, 5 metai
103. Vyras ar moteris
– Mama, o darželyje auklėtoja Angelė yra vyras ar moteris?
A, 4 metai
102. Pabusti iš sapno
– Sapnavau tokį keistą sapną. Norėjau iš jo pabusti. Pabudau. Žiūriu, kad knarkiu…
D, 5 metai
101. Darželis
– Mama, o kai tu buvai maža, ėjai į darželį? Aaaaa, tai aš tave mažytę nuveždavau su pilka mašina.
A, 4 metai
100. Protingas kaip vilkas
Rytas. Prieš darželį.
– Tėti, o jūs eisit į tą filmą “Volstryto vilkas“? Man atrodo, kad jis panašus į tą mano filmuką apie vilkus (dok. filmas apie vilkus ir mežiotojus). Filmas ne apie vilkus? O kodėl tada taip vadinasi?
Vyksta aiškinimas, kad kartais protingi žmonės pavadinami vilkais.
Vakaras. Po darželio.
– Mama, vienas toks žmogus buvo labai protingas. Kaip vilkas. Todėl dirbo Volstryte. Man atrodo, kad tėtis yra vilkas. Jis daug žino. Žino apie Staliną ir kažkokį ten jo draugą. Nebeprisimenu…
D, 5 metai
99. Besivaidenantys daiktai
Apie besivaidenančius daiktus.
– Kai aš naktį guliu lovoje, matau kokį nors daiktą. Kai noriu jį paimti, pasirodo, kad ten nieko nėra. Ne, tai ne sapnas. Taip yra iš tikrųjų. Tu nesuprasi. Jei gulėtum šalia manęs, gal suprastum. Bet tu nematytum to daikto ir nesuprastum, ką aš ten imu. Tai vadinasi VAIDENANTYS DAIKTAI. O jeigu aš kosmose uždegčiau degtuką, ar ta ugnis sustingtų?
D, 5 metai
98. Įsismaginimas
– Kai aš gerai įsismaginu, nebeatpažįstu savęs.
D, 5 metai
97. Putinas
A ir D maudosi. Pusė vonios primesta žaislų, clalatai paruošti, putų kalnai priputoti… Broliai krauna vienas kitam muiluotas putas ant nugaros, galvos, rankų ir visų kitų iš vandens kyšančių kūno dalių, transformuodamiesi į meškas, kalėdų senelius ir dar, biesas žino, kokias pramanytas būtybes. Linksmumo įkarštyje, kraudamas porciją putų ant D galvos, A linksmai šūkteli:
– Cho, tu dabar visas putinas.
Net nelinksma pasidarė…
A, 4 metai; D, 5 metai
96. Per daug pirštų
A maunasi pirštuotas pirštines. Niekaip nesiseka pataikyti pirštukų ten, kur reikia. Neiškentęs pratrūksta:
– Nu per daug čia tų pirštų!!!!!
A, 4 metai
95. Gali taip būti
– Man D įspyrė į pilvą, tada aš nugriuvau nuo lovos ir užsigavau galvą, – skundžiasi A.
Atsisuku į D ir klausiu, argi galima taip daryti, ar yra kada nors matęs, kad, pavyzdžiui, mes, tėvai, spardytume vaikams į pilvą. Išgirstu neaiškų mykimą po nosimi. Perklausiu. Ir, mano siaubui, išgirstu:
– Taip.
– Nesupratau…
– Nu gerai, neeeeee. Bet taip gali kada nors būti…
A, 4 metai; D, 5 metai
94. Viskas yra kreiva
“Aš sau suvokiau, kad pasaulyje absoliučiai viskas yra kreiva. Net ir pats mažiausias kreivumas, kurio beveik nesimato…“
D, 5 metai
93. Paveiksliukai akyse
– O tu moki įsidėti paveiksliukus į akis? Aš tai moku. Įsidedu, o po sekundės jie nukrenta. Na, išnyksta. Toks jau aš esu. Tokie jau tie mėsėdžiai… Galiu, pavyzdžiui įsidėti paveiksliuką su ištrėkštu ant lango sūriu, arba su planeta, arba su dantimi, arba su žmogumi be vienos akies…
D, 5 metai
92. Metas surimtėti
Gulėdamas lovoje priešsapninio katarsio būsenoje, penkiametis D staiga pareiškia:
– Aš manau, kad man jau metas kažkaip suaugti, surimtėti… Man jau reiktų kakavą šeimai paruošti, kokią kiaušinienę iškepti ar karštų sumuštinių… Dar man reikia išmokti su peiliuku pjaustyti kartoną, nes reikia robotą pasidaryti. Ar supranti, mama?
D, 5 metai
91. Kirpykla Nr. 2
– A, kodėl tavo plaukai šlapi? – klausiu keturmečio, kuris intensyviai braukia šukomis šlapių plaukų kuokštus.
– Mano plaukai dabar rudi! – išdidžiai atitaria. – D man plovė galvą. Paskui nukirpo plaukus. Aš jam irgi išploviau. O nusikirpo jis pats…
Pasikviečiu penkiametį D. Bandau išsiaiškinti situaciją. Klausiu:
– Ką čia darėt?
– Nieko…
– Nepanašu…
– Nu kirpomės plaukus.
– Tai kiek čia tų plaukų nusikirpot?
– Tai ką, tau skaičių pasakyt????? Kaip aš tau suskaičiuosiu…
– Na tai vis tiek, gal gali nors maždaug pasakyti, kiek gi tų plaukų nusikirpot?
– Nu vidutiniškai, – atsako D ir rodo su rankomis maždaug plytos dydžio atstumą. – Nu taip normaliai kirpom: nei daug, nei mažai…
– O kur plaukus padėjot?
– Po spinta…
Jaučiu, kad netrukus po spinta užaugs koks plaukuotas pūkuotukas iš katino ir žmogaus paukų…
A, 4 metai; D, 5 metai
90. Kirpykla Nr. 1
Jei namie kartais nutinka neįprasta tyla, lauk bet ko. Pavyzdžiui, dienos metu prileistos pilnos vonios vandens, nes vakare reiks eiti maudytis arba po lova atidarytos tikrų katinų kirpyklos. Po to nutiko plaukuotų grindų išplovimas ir drebančiu balsu buvo pareikšta, kad “išploviau viiiiiiiiisą kambarį, net po stalu“, o tai prilygsta praktiškai kosminei odisėjai…
A, 4 metai; D, 5 metai
89. Tikras medis
– Mama, o tai gal Dievas yra juodojoje skylėje????
Po minutėlės:
– Kai aš pamatau kokį naują medį, aš noriu jį pamatyti iš tikrųjų: ne per televizorių, ne per planšetinį, ne per kompą ir ne per telefoną. Aš noriu jį pamatyti tikrą!!!!
D, 5 metai
88. Nesąžininga
– Man atrodo labai nesąžininga, kai tėvai paguldo vaikus, o patys nueina žiūrėti filmo. Aš nepriekaištauju, tik sakau, ką galvoju…
D, 5 metai
87. Alergiškas žmonėms
– Mama, o žinai, būna žmonės riešutams alergiški. O kaip tada atrodo, kai sako “alergiškas žmonėms“?
D, 5 metai
86. Aš esu kitas
– Man dabar toks jausmas, kad aš esu ne aš, aš esu kitas…
D, 5 metai
ČIA DABAR 