– Pilieti, susirink savo rūbus ir pasidėk į vietą, – sakau šešiamečiui A.
– Aš ne pilietis, – atšauna. – Pilietis tai tas, kur pilyje gyvena!
A, 6 metai
310. Kvapas
Rytas. Važiuojam su šešiamečiu A į darželį. Įlipęs į mašiną nustemba:
– Kas čia taip skaniai kvepia? Aaaaai, tai gal čia iš mano burnos, nes rytą taaaaaip skaniai valgiau…
A, 6 metai
309. Kraujas stingsta
Iš pradžių septynmetis D pradėjo nuo velnio degančiais pirštais. Bet bepiešdamas ėmė jausti, kad “kraujas stingsta“, kai apie tą velniavą galvoji… Tada nupiešė Dievą auksiniame soste su deimantais. Raudonas deimantas anot D reiškia meilę, violetinis – dievišką dvasią, žalias – gyvybę, o mėlynas – gerumą…
308. Įsitikinimai
Įsitikinimas Nr.1
– Tėti, tėti, ar tu žinai, kas parašė Harį Poterį???!!!
– Žinau.
– Ar tu žinai, kad tai buvo moteris? Aš dabar galutinai įsitikinau, kad moterys padaro labai daug nuostabių dalykų!
Įsitikinimas Nr.2
– Aš šiandien galutinai įsitikinau – berniukai už mergaites niekada gražiau nerašys… (čia apie dailyraštį)…
D, 7 metai
307. Martas
– Mama, o tu esi marti? – klausia šešiametis A. – O tai kas tada tau yra tėtis? Martas?
A, 6 metai
306. Sparnuota meilė
– Mama, tėte, jums mįslė! Atspėkit, kas yra “sparnuota meilė“?
Po kelių nesėkmingų bandymų spėlioti, pasiduodam.
– Taigi tai – įsimylėję paukščiai!
A, 6 metai
305. Happy shit
Visa šeimyninė chebra žiūri filmą. Absoliučiai holivudinį, lengvą, be jokių didelių prasmių. Žodžiu, adaptuotą vaikams. Kažkuris iš vaikų klausia:
– Tėti, tau patinka šitas filmas?
– Nuuuu… toks truputį šūdas, bet linksmas… (atleiskit, bet manau, kad visi kartais pavartojam šitą žodį).
Tuo metu, šalia tyliai gulintis penkiametis A su 39,6 laipsnių temperatūra galutinai reziumuoja:
– Happy shit…
Atrodo darželio anglų kalbos pamokėlės veltui nepraėjo…
A, 5 metai
304. Profesenelė
Pakeliui iš darželio su penkerių A:
– Mama, o jeigu reiktų sugalvoti mįslę apie kopūstų sriubą, tai kaip reiktų sakyti – karštas vanduo ir kopūstas? O aš turėjau prosenelę? Dar, žinok, būna ir profesenelė! O aš turėjau prosenelę ar profesenelę?
O namie augintinei pradėjus įnirtingai loti, A bėga prie durų ir džiaugsmingai svarsto:
– Ooooo, gal vagys atėjo???!!!
A, 5 metai
303. Meilė
– Mama, o būna taip, kad paaugliams irgi nedrąsu? Na, nedrąsu kokiai mergaitei pasakyti, kad ją myli…? Aš irgi esu mylėjęs, bet taip per visą darželio laiką ir neišdrįsau pasakyti…
D, 7 metai
302. Nuleri metai
– Mama, o kai viso pasaulio žmonės buvo vaikai, tai kiek metų buvo mūsų Žemei? Gal vieneri? O gal nuleri?
A, 5 metai
301. Moterys ir vyrai
“Valandos su Rūta“ fone keletą minučių pasiklausęs laidos apie visokius nesėkmingai susiklosčiusius santykius šeimose, septynmetis D nuoširdžiai stebisi:
– Bet kodėl visada vyrai daro nusikaltimus: ir savo rankomis, ir savo protu? Nesu matęs per televiziją, kad moterys nusikalstų… Arba nebent labai retai…
D, 7 metai
300. Gulbės skrydis
– Jei mes rastume mirusią gulbę, galėtume išimti vidurius ir nuimti jai galvą. Ir tada galėtume užsidėti sparnus ir pabandyti skristi! – svajoja penkerių A.
– Nu tu čia nelabai gražiai pasakei, bet visai įdomiai, – įvertina septynerių D.
A, 5 metai; D, 7 metai
299. Prislėgtas miego
Rytas. Sunkus laikas, kai save ir vaikus reikia išplėšti iš galingos miego priklausomybės.
– Aš per daug prislėgtas! – taria penkerių A, gulėdamas lovoje ir sudėjęs rankas ant galvos. – Aš nesikelsiu. Aš negaliu. Aš tikrai negaliu atsikelti!
– Ir kas gi tave slegia?
– Nu tai gi miegas!
A, 5 metai
298. A ju durn?
Anglų kalbos pamokėlė:
Penkiametis A septynmečiui D:
– A ju durn?
– Ai ne durn. Ju durn.
A, 5 metai; D, 7 metai
297. Tamsa
Penkerių A sukinėjasi aplink mane. Tada lyg tarp kitko paklausia, kaip angliškai “tamsa“. Po kelių minučių atneša “raštą“ ir pareiškia, kad šita knyga “pas anglus“ turi vadintis taip:
A, 5 metai
296. Išvados
Septynmetis D skaito knygą. Knyga be iliustracijų. 250 puslapių. Pavarto, pavarto, vėl paskaito. Tada paieško turinio. Neranda. Vėl paskaito. Galiausiai jam subręsta trys išvados:
1. “Šitos knygos šiemet neperskaitysiu“.
2. “Jei šitoj knygoj baigsiu skaityti ne puslapio pabaigoje, o viduryje, tai kitą kartą tikrai neprisiminsiu, kur reikia skaityti“.
3. “Žinai, mama, būna kartais filmai su titrais. Tai šita knyga yra vien tik titrai, tik be filmo…“.
D, 7 metai
295. Popierių baletas
– Mama, tu žinai – mokyklos tualete vaikai toooookią betvarkę padaro! Popieriai ten baletą šoka. Ten popierių oro uostas, nusileidimo takas! – nušvietė septynmetis D.
D, 7 metai
294. Vėjas
– Mama, man šiandien vėjas nupūtė kepurės bumbulą!!! Kaip aš norėčiau būti vėjas – galėčiau irgi iškrėsti kokiam vaikui išdaigą!!!
A, 5 metai
293. Kalėdų tetutė
– Mama, tu žinai?!!! Ar žinai??? – pyškina penkiametis po kalėdinės darželio šventės. – Ten nebuvo Kalėdų senelio! Ten buvo maskuotė! Užsimaskavusi tetutė! Ji davė saldainių, pašokom. Tokia va liūdna šventė ir buvo… Nors iš tikrųjų buvo visai linksma…
A, 5 metai
292. Saulė ir mėnulis
– Saulė Šiauliuose mirė, – konstatuoja penkerių A, žiūrėdamas į pritvinkusį tamsų ūkanotą ryto dangų. – Ji mirė visame rajone, gal net visoje Lietuvoje. Saulė dabar šiltuose kraštuose. Tik Mėnulis dar nemirė. Jam čia patinka.
A, 5 metai
291. Jėzaus proprosenelis
– Mama, o Kalėdų senelis yra Jėzaus proprosenelis?
D, 7 metai
290. Trijulė
– Mama, o kas yra trijulė? Aaaaa, tai mes su broliais tada esam trijulė. O jūs su tete – dvijulė. O močiutė – vienjulė!
A, 5 metai
289. Naujieji santechnikai
– Mama, aš labai noriu lankyti tą… nu kaip ten jis vadinasi… kažkaip… naujųjų santechnikų centrą! – užsidegęs išpyškina septynmetis D.
Kurį laiką mąsčiau… Tada supratau, kad tai jaunųjų technikų centras…
D, 7 metai
288. Laiškas su obuoliu
Penkiamečio A laiškas ir obuolys. Radau grįžusi po visos dienos nebuvimo… “Mama, aš norėjau, kad tu būtum visą dieną“.
A, 5 metai
287. Vitruvijus
– Mama, o yra vardas Vitruvijus? Aš labai norėčiau tokio vardo. Vitruvijus ir Bernardinas man yra gražiausi vardai. Vitruvijus skamba kaip koks zombis. Per atostogas ir kai pasiimsit iš darželio, vadinkit mane Vitruvijum. O jei užmiršit arba susimaišysit, vadinkit Bernardinu. Tik nevadinkit šaukštu. Jis labai smarkiai skamba…
A, 5 metai
286. Suvargęs ir sulysęs
7 valanda vakaro. Penkiametis A:
– Ir išvis. Aš einu miegoti. Esu visas suvargęs ir sulysęs…
A, 5 metai
285. Laiškas ir želė
Grįžti naktį namo po darbų festivalyje ir randi penkiamečio paliktą laiškelį…
284. Sesė arba močiutė
– Mama, o kas tu labiau nori būti? Ar sesė, ar sena moteris, ar močiutė, ar mama?
– Nu tai gal mama…
– Mhhhh, netinka man šitas žodis. Aš noriu kad tu man būtum arba sesė, arba močiutė…
A, 5 metai
283. Stiuardesė
Sėdim kavinėje. Laukiam vaikų išsvajotų atostogų pabaigos picų. Septynmetis D stebi visą situaciją ir užklausia:
– O kiekvienas staliukas turi savo stiuardesę?
D, 7 metai
282. Molinis kompiuteris
– Mama, o galima iš molio pasidaryti kompą? Nusilipdyti, išdeginti ir pasidaryti kompą? Tada pasidaryti molio mygtukus, molinę pelę ir ratuką? Tada su el. ginklu įdėsim elektros ir gausim elektroninį prietaisą!
A, 5 metai
281. Liežuvis ne mazgotė
– Mama, man reikia mazgotės, nes su liežuviu tai čia jau neišlaižysiu… Liežuvis – ne mazgotė, ane, mama? Yra tokia patarlė. Liežuvis – ne mazgotė! Ar čia koks posakis? Dar yra ir toks posakis: medis be šaknų negyvens, o pasaulis be tvarkos…
A, 5 metai
280. Jaunesnės
Septynerių D pastebėjimas:
– Mama, o kodėl moterys atrodo jaunesnės negu tokio pat amžiaus vyrai?
D, 7 metai
279. Klausimai
Važiuojame pro Šiaulių areną. Penkiametis A pareiškia:
– Tikiuosi nevažiuosime į šitą koliziejų…
Vėliau namuose pasiėmęs knygą “Kodėlčiaus enciklopedija“ žiūrėjo žiūrėjo skaitė skaitė pavadinimą ir galiausiai nustebęs klausia:
– Nesuprantu – kodėl ČIAUS? Kodėl šita enciklopedija yra ČIAUS?
Lovoje prieš miegą dar užduoda finalinį dienos klausimą:
– O kada gyvenime visi pastatai sugrius? Gal kai bus pragaras?
O septynmetis D dar pasitikslina:
– Ar mes tikrai gyvename ne matricoje?
A, 5 metai; D, 7 metai
278. Gyvenimas
– Mama, o aš visą gyvenimą į darželį eisiu? O po darželio į mokyklą? Po mokyklos į gimnaziją? O tada į universitetą? Po universiteto į darbą? O tada kas? Mirsiu?
A, 5 metai
277. Smagumas
– Man darželyje taip smagu, kad galiu ne tik plaukus nusiplėšti, bet ir galvą…
A, 5 metai
276. Pirmas ir paskutinis
Septynmečio diskusija su tėčiu važiuojant mašinoje.
D: – Ar galėsiu šiandien prie kompiuterio?
T: – Ne, šiandien A žaidžia.
D: – O rytoj?
T: – O rytoj žais brolis J.
D: – Ne, nu!!!! Ir vėl aš paskutinis!!!!
T: – Na nebūtinai, jei iš kitos pusės pažiūrėsi, būsi pirmas.
Kokias 5 minutes vyksta ginčas apie pirmo ir paskutinio statusus. Tuomet D pareiškia:
– Be pirmo nebūtų ir paskutinio… O pirmas gali būti paskutinis…
P. S. Paaiškinimas: jei tas pirmas, pavyzdžiui tėra vienas vienintelis…
D, 7 metai
275. Pasakos reziumė
Perskaitau vaikams pasaką – tokią, kokią jie patys atsivertė knygoje. Apie slibiną, kuris ryja skaisčias mergeles, į jo nelaisvę patekusią caraitę ir vienintelį ją galintį iš slibino nelaisvės išgelbėti Nikitą Odminį iš Kijevo. Pasakos pabaigoje slibinas pasiūlo Nikitai pasidalinti žemę per pusę, o bedalinant vandenyną Nikita vis tik klasta nužudo slibiną.
Septynmetis D nuoširdžiai nustemba:
– Nesuprantu. O tai kam reikėjo tą slibiną žudyti, jeigu susitarė. Galėjo palikti gyvą… Kažkoks putiniškas stilius…
D, 7 metai
274. Kai ieškai ir nerandi…
– D, na kam gi tu keliesi taip anksti, juk sergi ir į mokyklą negali eiti… Pamiegotum dar.
– Mama, suprask. Čia lygiai tas pats, kaip su Lego detalėmis – kai tau jų labai reikia ir ieškai, tai nerandi, o kai neieškai arba ieškai kitokių, atsiranda pačios, – išaiškina septynmetis.
D, 7 metai
273. Apsigavimas
Rytas. Žadinu pirmoką D į mokyklą. O jis pusiau miegodamas šypsosi ir sako:
– Na ir apsigavau, galvojau, kad šiandien Kalėdos…
D, 7 metai
272. Rankų stiprinimas
– Mama, bet kaip gerai, kad dabar ruduo. Visi gali eiti į darželius, mokyklas, gimnazijas, darbus… Visi gali stiprinti savo rankas. Pavyzdžiui, ką nors nupiešia ir pastiprina savo ranką…
Penkiamečio A rytinis monologas pakeliui į darželį.
A, 5 metai
ČIA DABAR 