– Mama, kai tu pyksti, tu būni kita mama. Kai džiaugiesi – irgi kita. Dar būni normali. Tokios trys skirtingos mamos! Nors ne, daugiau. Dar tu būni sutrikusi, pavargusi, linksma, liūdna. Tėtis irgi būna skirtingas. Septyni jūsų veidai!
A, 7 metai
430. Rinkos ekspertas
Prikepėm su vaikais kalnus sausainių mokyklos kalėdinei gerumo mugei. Vaikai juos patys glaistė ir puošė šokoladais bei kitais skanėstais. Ale, matyt, per gražūs ir per skanūs gavosi – kol prisiruošiau supakuoti, liko gėdingai mažai sausainių – po vieną, po vieną ištampė kaip kokie peliukai… Nei kept iš naujo, nei parduotuvėj pirkt… Vistik nutarėm kepti patys. Vėl triguba norma, tik sausainiai jau kitokie. Septynmetis A apžiūri iškeptus ir nusprendžia:
– Mama, bijau, kad šitų gali niekas ir nepirkti. Nes mes irgi šitų jau neragausim – jie gi su razinomis!
A, 7 metai
429. Alfa Šimkus
– Mama, man labai gražus vardas Alfa. Norėčiau tokio vardo. Ar yra toks lietuviškas vardas? Alfonsas? Ne, Alfonsas tai nelabai. Bet Alfa man patiktų – būčiau Alfa Šimkus!
A, 7 metai
428. Beržynas
– Na, vaikai, renkitės, ruoškitės, eisime į lauką sodo medelių balinti, – praneša tėtis.
– O tai ką – mes čia beržyną darysimės? – nustemba A. – Man tada dar reiks ir juodų dažų brūkšneliams.
A, 7 metai
427. Laimėtojai
Vėlyvas sekmadienio rytas. Septynmetis A su dideliu džiaugsmu muša į indą kiaušinius ir su tėčiu juos kepa.
– Jeigu būtų kiaušinių kepimo varžybos, mes su tėčiu tikrai jas laimėtume! – visiškai patenkintas savimi taria A.
A, 7 metai
426. Vaizduotės galia
– Mama, o ką tu svajojai daryti užaugusi? Aš tai svajoju, kad kai suaugsiu, na, kai man bus kokie 25, 26 ar 27 metai, aš būsiu turtingas ir jūs neturėsite jokio vargo. Palauk, o už kiek metų čia gausis? Aha, už 17-os. O tai kiek jums su tėte tada bus? Och, nu kodėl jūs mus taip vėlai pagimdėt? Na, nesvarbu, jūs vis tiek tada turėsit visokius masažus, gražius namus, gerą mašiną. Aš pasirūpinsiu. Mašiną tai gal kokią amerikietišką turėsit, tokią panašią į “muscle car“ arba tokį kabrioletą kaip iš Maroon 5 klipo. Dar tėtei reiks padaryti tokius mažus teniso kortelius, o tau piešimo kabinetą. Arba tokį laisvinių darbų – na, visokių tokių darbų, kur ir dirbi, bet kartu ir smagu, kabinetą. Dar jūs turėsite kokybiškus produktus. Būtinai kelionių jums parūpinsiu. Jūs tada dar eisit į darbą, bet ir pakeliausit. Aš galvoju, kad yra gerai jaunam patriūsti, o tada gerai gyventi. Na, pasirūpinti pensija. O jūs rūpinatės dėl pensijos? Gerai. Aš neturėsiu didelio namo, kaip pavyzdžiui Obamos. Aš manau, kad yra nesąžininga statyti tokius namus, kai kiti gyvena lūšnose. Man užteks tokio namo, kaip jūsų. Ir žinai, va, aš ėmiau ir įsivaizdavau viską dabar, kaip bus. Ir man pavyko. Nes aš skaitau dabar tokią knygą apie mergaitę, kuri nieko neturėjo, bet viską įsivaizdavo. Visokius aksomus. Ir aš pabandžiau taip… Ir turbūt nėra pasaulyje žmonių, kurie nesvajoja. O yra tokių, kurie svajoja visą laiką…
D, 9 metai
425. Supergalios
– Mama, o tu moki vienu metu dirbti du darbus?
– Taip, žinoma, mamos tai tikrai moka, – atsakau.
– Žinok, ir aš moku. Aš va dabar skaičiau knygą ir spaudinėjau žaidimą telefone vienu metu. Na, yra ten toks žaidimas – kuo daugiau kartų paspaudi, tuo daugiau galių įgyji. Tai aš skaičiau knygą ir nežiūrėdamas su kita ranka spaudinėjau žaidimą.
D, 9 metai
424. Sūris vs dešra
– Aš šiandien sau supratau vieną tokį dalyką, kurio anksčiau niekaip nebuvau supratęs – sūris yra žymiai geriau nei dešra!
A, 7 metai
423. Papasakoti idėją
– Mama, tu neįsivaizduoji, kaip sunku, kai turi galvoje idėją, bet nežinai, kaip ją gerai papasakoti…
D, 9 metai
422. Visko matęs…
Septynmetis A drabužių parduotuvėje ilgai žiūri į didžiulę reklaminę nuotrauką, kurioje dvi merginos su visiškai sukarpytais, suakytais ilgais megztiniais – suknelėmis. Po kiek laiko atsisuka ir sako:
– Dabar jau būsiu matęs viską!
A, 7 metai
421. Tvirtas pirmokas
Po prevencinės valandėlės mokykloje, kurioje, matyt, labai įtaigiai ir vizualiai iliustruojant nuotraukomis apie pageltusius rūkalių dantis, buvo papasakota apie alkoholio, rūkymo ir narkotikų žalą, pirmokas A entuziastingai pareiškė:
– Per mano gimtadienį žiemą tai tikrai nebus nei alkoholio, nei cigarečių, nei narkotikų!
A, 7 metai
420. Paskolinti žodžiai
– Mama, o iš kur kilo žodis “medikas“?
– Nuo žodžio medicina, o šis žodis kilo iš lotynų kalbos, – bandau vyniotis iš padėties.
– Visas pasaulis ima žodžius iš graikų ir romėnų! Visose kalbose pilna tokių pasiskolintų ir šiek tiek pakeistų žodžių! Ir mūsų kalboje daugybė tokių!
D, 9 metai
419. Motyvuotas pirmokas
Grįžęs iš mokyklos, papietavęs ir kol kas dar labai motyvuotas pirmokas A:
– Kaip gerai, kad turiu tokią pramogą – namų darbus!
A, 7 metai
418. Kai numirsiu
– Mama, o tai ką reiks veikti, kai numirsiu? Taigi bus labai nuobodu! O kai numirsiu, ar aš būsiu gyvas?
A, 7 metai
417. Uodega
– Mama, o kaip tu manai, gerai ar blogai, kad mes neturim uodegos? Aš tai galvoju, kad būtų visai gerai turėti uodegą, ji tokia švelni, galima būtų sau glostyti ją…
A, 7 metai
416. Auksinė žuvelė
A padarė iš popieriaus žuvytę. Apžiūrinėja ir svarsto:
– O šita žuvytė gali išpildyti norus? Neeee? O auksinė žuvelė gali? Tik pasakose? Uuuffffff, kaip gaila! Gerai, kad nors keturlapis dobilas yra!
A, 7 metai
415. Gravitacija
– Būtų gerai, kad gravitacija žemėje liktų tokia, kokia ir yra, o žmonės taptų antigravitaciniais. Galėtų, pavyzdžiui, pašokti nuo lovos ir sklęsti ore. Arba išmestų kokį daiktą į viršų, na, kad ir spintelę, užšoktų ant jos ir galėtų taip skraidyti…
D, 9 metai
414. Ausinės šešiems
– Kai aš užaugsiu ir būsiu išradėjas, aš išrasiu ausines keturiems arba šešiems, nes juk daug smagiau muzikos klausytis su draugais…
A, 7 metai
413. Belyčiai
– Man atrodo, kad gyvūnai galėtų būti belyčiai. Juk jokio skirtumo nejauti, kai glostai katę ar katiną.
D, 9 metai
412. Vaikų “Facebook’as“
– Bet juk galėtų būti ir vaikų “Facebook’as“.
D, 9 metai
411. Pirmi
– Pasaulyje kažkurie žmonės vis tiek turi būti pirmi. Pavyzdžiui, koks nors vaikas, jei norėtų parašyti knygą, būdamas mažas, galėtų būti pirmas. Bet būti pirmu tai ir labai sunku! Nes tu gi nežinai, ar tikrai būsi pirmas. Dar aš galvoju, kad baisiausias dalykas, kokį gali padaryti žmogus, tai kištis į genus. Negalima ne tik žmonių genų modifikuoti, bet net ir šunų. Nes kokią teisę žmogus turi modifikuoti šuns genus – juk jis toks pat gyvas padaras, kaip ir žmogus. Jei nori, tegu save modifikuojasi!
D, 9 metai
410. Grąža
A guli ant žemės ir žviegia:
– Mane mušė D!
– Tu pats mane mušei, – nenusileidžia D.
– Nes tu paėmei mano kaštoną!
– Taip, paėmiau kaštoną, kurio tau visai nereikėjo ir kurį būčiau tuoj atidavęs! Ir puolei muštis!
– O tu pastūmei mane! Todėl aš tau atidaviau grąžą! Grąžą į veidą! – sriūbaudamas aiškina A.
A, 7 metai; D, 9 metai
409. Pienas meduje
A vakare geria šiltą pieną su medumi. Įkišęs šaukštelį į puoduką makaluoja ir staiga susirūpina:
– O tai man dabar medų piene maišyti ar pieną meduje?
A, 7 metai
408. Kas aš esu?
– Mama, aš kartais nežinau, kas aš esu. Na, va dabar tai aš žinau, bet po kiek laiko vėl nebežinosiu. Aš žinau savo vardą, kur gyvenu, kad esu lietuvis. Bet paskui ir vėl nežinau. Gal čia susiję su kokiu matymu?
A, 7 metai
407. Apple – almost perfect
– Mama, tu žinai tą Apple logotipą – prakastą obuolį. Aš prie jo prirašyčiau žodžius “almost perfect“ (beveik tobulas). Nes tobulas yra visas obuolys.
D, 9 metai
406. Genetiškai modifikuoti žmonės
– Mama, o galima žmones genetiškai modifikuoti? Pavyzdžiui, jei žmogus – plaukikas, jį galima būtų sumaišyti su žuvimi. Galėtų tuomet jis geriau ir greičiau plaukti. Bet tada ir jo išvaizda turbūt pasikeistų… Bet, aišku, juk tu nežinai, koks tas vaikas bus užaugęs, gal jis nenorės būti plaukiku… Žmonės galėtų susikurti savo rūšis, pavyzdžiui plaukikams gimtų vaikai su didesniais plaučiais. Bėgikai būtų greitesni… Kiniečiai ir japonai būtų dar protingesni. Keisti padarai yra žmonės. Jie nesivysto taip greitai – jie per daug visko nori ir daro, jie turi per daug tikslų. Pavyzdžiui, gyvūnų rūšys turi savo vieną tikslą. Pavyzdžiui, kiaulės tikslas – būti papjautai, todėl ji ir vystosi į tą pusę, o žmogus negali taip vystytis.
D, 9 metai
405. Išradėja
– Mama, žinai, ką tu išradai? Mane ir mano brolius.
D, 9 metai
404. Einamoji sąskaita
Būsimas pirmokas A gavo dovanų telefoną. Na, kad galėtų pasiskambinti iš mokyklos. Laimingas beprotiškai. Susivedė visų artimųjų telefonus, paskambino visiems po kelis kartus per dieną, parašė vidutiniškai po keturiolika žinučių. Šiandien sako:
– Kai aš kalbėjau su savo draugu, man skambino kažkokia Einamoji Sąskaita. Taip buvo užrašyta per vidurį. Kažką pasakė apie eurus ir centus, bet aš nieko nesupratau, išsigandau ir išjungiau. Kas iš viso yra ta Einamoji Sąskaita?
O yra tai, kad per penkias dienas naujasis telefoninių paslaugų vartotojas iškalbėjo mėnesio dozę.
A, 7 metai
403. Apie knygas
Kalbuosi su D apie jo skaitomas knygas. Bandau išsiaiškinti, kuri knyga labiau patiko, o kuri ne taip jau ir labai. Galiausiai jis sako:
– Na, suprask, labai sunku palyginti, čia net nelyginami dalykai. Čia, kaip ir su maistu – tu negali visą laiką valgyti tik sauso maisto, pavyzdžiui, sumuštinių. Kartais reikia valgyti ir šlapio maisto, pavyzdžiui mėsos ar sriubos.
D, 9 metai
402. Atsakymai
Betvarkydama senus popierėlius, randu A užvestą sąsiuvinį, kai jam buvo apie 6 metus. Sąsiuvinis suskirstytas skyriais, jame didelėmis spalvotomis raidėmis surašyti jo atrasti pastebėjimai, o pats sąsiuvinis užvadintas ATSAKYMAI:
1 skyrius. Jeigu tu esi pagavęs lobį, reiškia, kad tu esi genijus.
2 skyrius. Jei žmogus paragauja šunų ėdalo, tada jis yra šuo.
3 skyrius. Jeigu žmogus tampa riteriu, tai tada jis ir turi visą gyvenimą juo būti.
4 skyrius. Jei kas nors atsitinka per koncertą – pats esi kaltas.
A, 6 metai.
401. Namai vargšams
– Žinai, mama, aš sugalvojau, ką reikia daryti, kad nereikėtų tiems vargšams šelpti pinigų. Reikia kokio milijono, kad pastatyti didelį pastatą, na tokį kaip mokykla. Tada viską ten puikiai ir išmaniai įrengti – dušus, dvivietes lovas, valgyklą, nedidelį baseiną. Ten turėtų jiems vykti mandagaus elgesio pamokos, dar piešimo, drožinėjimo ar kokių jie norėtų… Tada reiktų, automobilių darbuotojams – jie važinėtų po įvairius miestus ir surinktų tuos vargšus, o paskui juos galėtų vežioti į ekskursijas su tais automobiliais. Maistas būtų tik labai kokybiškas ir sveikas, pastatas modernus. Na, aš žinau, kad yra visokie nakvynės namai, bet jie verti minuso, o mano būtų labai išmanūs. Kai tie vargšai pramoktų mandagaus elgesio, jie turėtų eiti dirbti, nes vis atsiras kitų vargšų, todėl jiems turėtų užleisti vietą. Valstybė turėtų apie tai pagalvoti, o aš pats, jei turėsiu pinigų, būtinai tokį dalyką padarysiu. Bet kaip toks dalykas papuoštų Lietuvą!
D, 9 metai
400. P.S.
– Mama, o ką reiškia P.S.? Purus smėlis?
A, 7 metai
399. Vyrų šeima
– Mama, o tau patinka būti moterimi? Tu nenorėtum būti vyru? Galėtų tada mūsų šeima būti tik vyrų!
A, 7 metai
398. Pavėsis
Vakaras. Laukas. Prieblanda. Matomumas blogas. Septynmetis A atsargiai dairosi, nes jam nelabai jauku. Staiga pamato kažką einant ir šūkteli:
-Oi, ten kažkoks pavėsis praslinko!
Supratau, kad norėjo pasakyti “šešėlis“, bet “pavėsis“ irgi visai nieko :).
A, 7 metai
397. Tėvų klausimas
– O visos mamos turi mamas? Ir visi tėčiai turi tėčius? – susirūpina A. – Bet tai tada kažkuris vienas turėtų būti pačiame viršuje, na pats pirmas…
O kelios valandos prieš tai, įbridęs į jūrą, D klausia:
– O kam žmogui reikalingi tėvai? Kad pagimdytų? Kad rūpintųsi? Kad palaikytų? Padėtų? Padrąsintų?
– Turbūt, kad viskam tam, ką išvardinai…
A, 7 metai, D, 9 metai
396. Medūzos!!!
Septynmetis A džiaugsmingai išsirengia ir puola į Baltijos jūros vandenį. Po minutės pasigirsta klaikus riksmas:
– Medūza!!! Aaaaaaaa!!! Aš bijauuuu!!! Daugiau nebesimaudysiu, man šlykštu. Jos mane nudegins!
Ir iš tiesų, nei savo noru, nei prašomas, nei varomas, nei po pusvalandžio, nei po trijų valandų kojos į vandenį nebekelia. Žaidžia su smėliu. Stato pilis. Bestatant kyla nuolankus susitaikymas su situacija ir klausimas:
– O medūzoms mes esame svečiai?
A, 7 metai
395. Veterinarės
– Mama, kaip tau atrodo, kodėl dauguma mergaičių nori būti veterinarės? Žinai, kai būni vaikas, viskas atrodo kitaip. Joms turbūt atrodo, kad galės visą laiką glostyti šuniukus ir kačiukus bei žaisti ligoninę. Iš tikrųjų bus biškutį kitaip…
D, 9 metai
394. Mezgimas
– Mama, gali išmokyti mane megzti?
– O kodėl tu nori?
– O kodėl tu klausi? Nu aš noriu būti kietas. Supranti? Aš norėčiau būti piešėju, juvelyru arba dizaineriu. Noriu būt labai geras tame dalyke. Tai galvoju, kad reikia nuo kažko jau dabar pradėti. Galvoju iš pradžių išmokti megzti, o paskui siūti su mašina. O priima į tokius mokymosi kursus berniukus? Nes būtų labai negerai, jei būtų tik mergaitės. Važiuojam greičiau, pamokysi mane megzti!
D, 9 metai
393. Viešieji darbai ir universitetas
– Mama, o aš galėčiau eiti į parką ir ten dirbti viešuosius darbus? Aš noriu ką nors gero padaryti savo miestui. Pasidaryčiau užrašą “Šiaulių labui“. Bet man tuo pačiu reikia ir pinigų universitetui. Nu nežinau, tai yra truputį rizikinga, nes žmonės gali pagalvoti, kad aš valkata…
D, 9 metai
392. Povo plunksnos
– O kokio ten paukščio plunksnos būna su akimis? Ai, prisiminiau! Povo! Ir dar išsiskleidžia! Jos tokios gražios! Aš net buvau galvojęs Kalėdú senelio prašyti dešimt povo plunksnú. Bet tai turbūt neįmanoma – negi plėš Kalėdú senelis iš paukščio plunksnas… Nebent jos kartais iškrenta…
D, 9 metai
ČIA DABAR 