448. O jos ten laukia

Aštuonmetis A gauna kvietimą į gimtadienį. Iš mergaitės. Jau ne pirmą kartą. Pajuokaujam, kad, matyt, žmogus visai patinka mergaitėms. O jis net nemirktelėjęs šauna:

– Taip! Aš žinau, kad joms patinku. Kokioms keturioms… Aš tai jaučiu. Jos man tai “pasako“ darydamos ką nors. Pavyzdžiui, jos mane užjaučia – kai aš noriu tylos, tai jos irgi pabūna tyliai. Arba pasako, kad aš piešiu gražiau, nei kitas berniukas. Arba mes susitariame eiti į biblioteką – nueinu, o jos ten manęs jau laukia… Mama, tu nesuprasi. Tau reikia pabūti tarp mūsų, kad suprastum…

#mažosmūsųlaimės

A, 8 metai

2018-04-30 0

447. Nakties kvapas

Kai penktą ryto išeini su aštuonmečiu vaiku į lauką, pajutęs šilto, bet kartu ir šalto pavasario ryto orą, jis poetiškai konstatuoja:
– Mano kojos dabar užuodžia šaltą nakties kvapą.

A, 8 metai

2018-04-09 0

446. Kaip pats noriu

– Žinai, mama, žmonės visada nori to, ko negali turėti ar pasiekti. Nori būti kitokie, išskirtiniai, nei visi. Aš, pavyzdžiui, norėčiau skraidyti ir būti laisvas, bet jei visi žmonės imtų skraidyti, tai norėčiau vaikščioti. Taip jau yra… Ir kai piešiu, aš noriu piešti taip, kaip pats noriu, o ne pagal kažkieno taisykles… Ir automobilio norėčiau “concept“ – nu žinai, tokio, kurį pats susikuri…

D, 9 metai

2018-04-07 0

445. Užrūdijusi geležis

– Kai aš matau einančias senas močiutes, man būna toks jausmas, lyg geležis būtų užrūdijusi – negali jau nieko pakeisti ir pajudinti.

A, 8 metai

2018-04-03 0

444. Elniai vegetarai

Per Velykas ragaujame elnienos kepsnį. Devynmetis D, anksčiau buvęs visiškas mėsėdis, pastaruoju metu jos nori vis mažiau. Knebinėdamas pietų delikatesą, pradeda analizuoti:
– Na, bet elniai juk valgo tik visokias žolytes ir šakeles, ar ne? Kaip vegetarai. Tai taip išeitų, kad jų mėsa kaip ir vegetariška…
Analizė žmogui vis dėlto netapo didesne inspiracija valgyti elnieną, kad ir labai ji “vegetariška“…

D, 9 metai