– Visi šunys gyvenime yra labai griežti. Nes jie smarkiai loja. O katinai tai visai negriežti, jie nemoka loti, jie tik kniaukia.
A, 5 metai
257. Prezidentė
– Mama, bet kodėl visi žino prezidentės vardą? – klausia septynerių D.
– Tai turbūt dėl to, kad ji, prezidentė – svarbiausias šalies žmogus.
Tuomet D nusprendžia pasitikrinti ir klausia penkerių metų brolio:
– A, ar tu žinai, kas yra prezidentė?
– Taip! Mama! – užtikrintai rėžia A.
– A, aš klausiu, koks prezidentės vardas?! – nenustygsta D.
– Taigi – Ernesta! – nepasiduoda A.
Tai va, kai pagalvoji – niekada negali žinoti, kam esi prezidentas…
A, 5 metai; D, 7 metai
256. Burnos akiniai
– Mama, o tu dažniau šventei savo gimtadienius negu aš? Tai kaip tu taip greitai užaugai? Sese, tu sese… Aš galvoju, kad jei tu būtum sesė, tai labiau mane mylėtum… Mhm, aš labai norėčiau paskęsti tam vandenyne. Nu taip, panardyti! Bet kaip taip galima nekvėpuoti po vandeniu? Aaaa, tai man reikia burnos akinių!
A, 5 metai
255. Pagimdyk mane iš naujo!
– Mama, aš taip norėčiau, kad tu mane pagimdytum iš naujo! Aš tiesiog norėčiau dar kartą būti keturmetis! – porina penkerių A. Paskui prisimena prieš dvi dienas matytą mažytį pasiklydusį ežiuką ir ima fantazuoti:
– Bet koks man gražus buvo tas ežiukas!!! Kaip aš norėčiau jį turėti. Užrakinčiau į narvelį, duočiau pašteto, savaitpinigių, uždėčiau karūną ir jis būtų tikras fainuolis!
A, 5 metai
254. Kalėjimas
– Mama, o tu atsimeni, kaip aš kažkada parduotuvėj nuverčiau stogelį nuo hamako? Tu sakei, kad pardavėja viską mato per savo kameras. Tai aš tada labai išsigandau, kad jus su tėte pasodins į kalėjimą. Bet žinok, jei būtų jus sodinę į kalėjimą, aš sėsčiau kartu su jumis. O kas mes tada būtume – kaliniai? Aš nežinau, kas tas kalėjimas… Mes ten gal nusivežtume maistų visokių, pimpačkiuką ir būtume…
A, 5 metai
253. Aš ne tavo!
– Mama, ir iš viso! Aš esu ne tavo! Aš esu močiutės! Mane pagimdė močiutė! O tai kada tu, mama, mane pagimdei? Kai buvai maža?
A, 5 metai
252. O iš kur? O iš ko?
– Mama, o iš kur atsiranda vanduo ne upelyje, bet krane? O iš ko pagamina popierių? O kaip padarė tuos minkštus mano šuniukus? O iš ko padarytos sienos? O kai pastato sienas, tai numiršta tie žmonės? Nes taigi toks sunkus darbas… Gali plyta ant rankos užkristi.
A, 5 metai
251. Varlių daiktai
Plaukiame upe baidarėmis. Penkerių A pamato geltonas lelijas su jų plačiaisiais lapais ir džiaugsmingai sušunka:
– O, žiūrėkit! Čia tie varlių daiktai!
O irklus užvadino irgi savaip: irkluočiais.
A, 5 metai
ČIA DABAR 