244. Smegenys tyčiojasi

– Bet mano smegenys tyčiojasi iš manęs! Jos per miegus prisigalvoja visokių minčių. Kartais aš staigiai pabundu, pašoku ir turiu pasakyti “Aš gyvas!!!“. O kažkada, kai sirgau angina ir gulėjau lovoje, man atrodė, kad esu “Minecraft“ gyvenime, bet paskui supratau, kad čia mano kambarys.

D, 6 metai

243. Gyvi robotai

– Bet kodėl man atrodo, kad jūs su tėte vaikystėje visai neaugot? Jus tiesiog Dievas tokius didelius iškart sukūrė. Tokius kaip robotus, tik padarė gyvus: suteikė žmogaus organizmą, kūną. Ir tada mus, vaikus, iš dangaus išlydėjo pas jus. Ir dar aš kartais galvoju, kodėl ne aš esu tėtis…

D, 6 metai

242. Pasaka apie zuikį ir šuniuką

Penkerių A seka pasaką:
– Kartą gyveno zuikis ir šuniukas. Ir išėjo zuikis medžioti žuvelių. Pagavo penkias ir parnešė šuniukui. Laukė laukė, džiovino džiovino, bet žuvelės tik surūgo. Tada išmetė tas surūgusias žuves atgal varlėms. Ir ėmė medžioti naujų. Paskui prie upės sutiko kiaulę su karve. Davė kiaulė ir karvė zuikiui gėlių. Zuikis nunešė jas šuniukui ir paskui linksmai gyveno.
O liūtas su tigru buvo blogiečiai ir išropojo ieškoti vorų. Ir taip nuropojo į zuikio puikio ir šuniuko namą. Liūtas su tigru nusėlino, paėmė raktą ir atrakino jų namą, jų namo duris ir įėjo į vidų. Iš viršaus, iš po lovos pasiėmė kardą. Ir paskui su tuo bronziniu kardu visi kariavo. Karalius zuikis – su auksiniu kardu. Ir kariavo – nužudė net liūtą su tigru. Karalius zuikis turėjo daug aukso, ledų. Šuniukas juos vaišino, kad gerai kovėsi su liūtu ir tigru. O paskui nusipirko daug druskos ir vandens. Ir kad puolė apipilti zuikis druska liūtą ir tigrą, o tada kad puolė vandeniu apipilti šuniukas! Ir nuo to krioklio net skylė pasidarė. Ir kad puolė tada vanduo į skylę, tai net į žemę subiro…
Šuniukas tas labai mėgo čiulpti kaulą, o zuikis – graužti morką, kopūsto lapą, žolytes visokias… Kartą šuniukas ir zuikis prisipirko gerų rūbų, tarkim šuniukui tokį rankšluostėlį ant nugaros. O zuikis liko žiemai šaltas. Bet jam visai nebuvo šalta, nes jis gi – laukinis žvėris.
Kartą ėjo šuniukas su zuikiu ir sutiko varlę. Varlė užšokdino juos ant aukštos eglės. Ir tada jie pamatė, kad ten yra auksas. Puolė jie šokti nuo tos eglės. Varlė nušoko pirma, antras zuikis, o trečias – šuniukas. Visi puolė tiesiai į aukso dėžę. Visi dėžėj išdykavo, išdykavo bet paskui atėjo blogiečiai. Puolė tą dėžę, vartėsi, išbiro auksas ir nuskriejo į zuikio puikio namą…

A, 5 metai

241. Tai kaip stovėt?

– A, nestovėk taip atkišęs pilvo!
– Tai kaip man stovėt??? Aš negaliu visą laiką būti suspaudęs pilvo! Aš noriu jį laikyti stačią ir išsipūtusį! Ir išvis – kodėl taip greitai praeina diena? Aš labai nemėgstu sekmadienio nakties, nes ji tokia trumpa – atsikeli ir reikia eiti į darželį! – porina penkerių A.

A, 5 metai

239. Visas patenkintas

– Oooo, čia mano darželio draugė! – šaukia penkerių A, iškišęs galvą per automobilio langą. – Aš esu visas patenkintas, kad pamačiau tą darželio mergaitę. Esu taip patenkintas, kad net nesigirdi batų garso… O kai rytoj vėl nueisiu į darželį, mergaitei X pasakysiu, kad mes su broliu esame basučių dvyniai (nes tokios pat brolių basutės). O mergaitei Y pasakysiu, kad Kubilius – tai ministras pirmininkas…

A, 5 metai

237. Kvepia kaip bimbalas

– Koks čia kvapas??? Kvepia kaip rūkas! Ne, kaip bimbalas! O bimbalas kvepia kaip kiaušinis su trimis papais! – konstatuoja penkerių A.
Man fantazija neneša į ką šitas kvapas galėtų būti panašus, bet tebūnie, nes prisiminęs, kad rytoj į darželį nešis naujas basutes, išaiškino, kad labai džiaugiasi, kad jos “naujos ir neparūgusios“.

A, 5 metai

233. Normalus

– Mama, o kur patenka vanduo, kai mes jo atsigeriame? Aš galvoju, kad į kojas. Jis kaip koks krioklys ten suteka!
– O koks ten šviečiantis bokštas? – klausia A po kiek laiķo, pribėgęs prie lango ir pamatęs didžiulį prožektorių. – Aš norėčiau prie jo nukeliauti. Galėtų mus koks erelis ten nuskraidinti…
O atsigulęs lovoje taria:
– Aš esu visai nelaimingas. Nes esu labai pavargęs ir negaliu užmigti. Paglostyk nugarą. Aha, jau normalus jaučiuosi. Jau jau jau…

A, 5 metai

232. Danties vagystė

Šešerių D iškrito dantukas. Ką ten iškrito – išsilupo ant plauko kabantį… D visas laimingas – eis pas draugą į gimtadienį, turės daugiau pinigų dovanai, nes pelytė atneš po pagalve eurą mainais už dantuką. Kol jis taip svajojo, iš pasalų pribėgo penkerių A, kuriam dar dantys nekrenta, čiupo už brolio danties ir nunešęs grūda po savo pagalve. Juk pelytė nelįs į burną tikrinti, ar dantukas tikrai iš tos burnos…

A, 5 metai; D, 6 metai

231. Debesys kaip rykliai

Važiuojame automobiliu su penkerių A. Pilietis iš galo pradeda postringauti:
– Jeigu aš neklausysiu ir tavo balsas pasidarys piktuoliškas, aš išeisiu! Išeisiu į lauką! Vakare, kai pasidarys šalta ir tamsu, aš pareisiu. Pasakysiu “atsiprašau“ ir būsiu namie.
Po minutėlės:
– Na, man labai gražūs močiutės namai, bet kokie baisūs pilki debesys virš jų! Kaip kokios žuvys! Ne, kaip delfinai! Ne, ne kaip delfinai, o kaip kokie rykliai!!!

A, 5 metai

230. Motina

A ir D žiūri Labanaktuką. Teta Beta pabaigoje paragina pasveikinti mamas su Motinos diena. A išpučia akis ir ilgai žiūri į mane. Pagaliau ištaria:
– Ir iš vis, nesupratau – tu Motina? Skamba kaip koks daiktas, kaip koks motinas.
– Ir man nepatinka šitas pavadinimas, skamba kažkaip piktybiniai, – antrina D.

A, 5 metai; D, 6 metai

WordPress.com. | Sukūrė: Anders Noren

Aukštyn ↑

ČIA DABAR

kelionės, fotografijos, tekstai, vaikų filosofija

aistė paulina

iš visur surinkti tekstai

Kelionių užrašai

Travel Log by Vita

100 minčių

Tinklaraštis apie miestus, transportą ir idėjas

kokonas.wordpress.com/

jaukus gyvenimas

kaskaityti.lt

Gerų knygų paieškos

Discover

A daily selection of the best content published on WordPress, collected for you by humans who love to read.

The Daily Post

The Art and Craft of Blogging

The WordPress.com Blog

The latest news on WordPress.com and the WordPress community.

%d bloggers like this: