kelionės, fotografijos, tekstai, vaikų filosofija
Su šešerių D užeiname į vieną miesto galerijų. Įėjimas nemokamas. Apėjome, apžiūrėjome, aptarėme. D pasitikslina, ar čia nereikia nieko mokėti. Išėjus į lauką ir nukulniavus kokį šimtą metrų, D susimąsto:
– Bet niekaip nesuprantu, kaip taip gali būti! Žmogus kokius metus ar dvejus triūsė, dirbo, tapė ir dabar leidžia visiems nemokamai žiūrėti…
D, 6 metai
Man labai įdomu – kokia galva sugalvojo visas tas kaukoles, skeletus, zombius ir vampyrus… Koks jo vardas, pravardė ir krikšto vardas? Iš kokios jis šalies? Kur jis gimė ir mirė?
D, 6 metai
– Mama, aš taip tavęs pasiilgau darželyje. Aš galvojau, kaip tu atrodai. Įsivaizdavau tave su rudom akim, pilku paltu ir va, va tais batais. Dar aš galvojau, kaip bėgu pas tave su ašarom ant veido… Aš neverkiau, ašaros tiesiog buvo ant veido…
A, 5 metai
– Mama, o kėdės pyksta, kai negražiai sėdi?
– Nežinau. O kaip tu manai?
– Man atrodo pyksta.
– O kaip yra negražu sėdėti?
– Nu kreivai visaip.
– O kaip tos kėdės pyksta?
– Paraudonuoja ir įniršta!
A, 5 metai
– LEGO pasaulyje viskas žymiai lengviau – nusiperki ir gali viską statyti. O tikrame gyvenime reikia betono, daugybės pinigų, kad galėtum statyti namus. Norėčiau, kad koks vaikas, užsimanęs čiuožyklos, galėtų ją iš kelių detalių pasidaryti… – svajoja D.
D, 6 metai
– Mama, tu žinai, kas būtų, jei žemėje neliktų žmonių? Visi tie namai apaugtų augalais. Eifelio bokštas nugriūtų, visi didžiuliai statiniai nugriūtų, o kas liktų – apaugtų žole. Gamta tiesiog atsiimtų savo žemę…
D, 6 metai
– Mama, bet jeigu sudedi nelyginį ir nelyginį skaičių, tai visada gauni lyginį.
– Ar tau taip darželyje paaiškino?
– Ne, bet taigi taip gaunasi: 5 ir 5 yra 10, 3 ir 3 yra 6. Aš pats taip supratau.
Po minutėlės pakrypsta kalba apie naują kaimynų tvorą:
– Nu, aš pasakysiu nei kaip tėvas, nei kaip ekspertas – man ta tvora visai graži, gal prie namo sienų ir ne visai tinka, bet atrodo gražiai…
D, 6 metai
– Ar būna supuvusių akių? – klausia A.
– Neee, nebent ji būtų išlupta, – atsako D.
– Tai gerai, nes man reikia akių, kad gerai matyčiau. Vilkui, pavyzdžiui, reikia didelės burnos, kad galėtų kiškį suvalgyti. Man kažkaip pasidarė baisu, kad akis gali supūti, pasidaryti ruda, na, va – kaip čia:
A, 5 metai; D, 6 metai
– Nu bet kokios kvadratinės dienos… – pareiškė penkerių A.
– O kodėl kvadratinės?
– Nes taip pasakiau.
– O kodėl taip pasakei?
– Nes norėjau.
– O kodėl norėjai?
– Nes toks gražus žodis…
A, 5 metai
– Mama, įsivaizduok, kad vyksta karas tarp žmonių ir mašinų (robotų). Kokią išeitį tu pasirinktum – išgyvenimo ar mirties? Palauk, palauk. Yra viena sąlyga. Išgyvenimas – tai lieki gyvas, bet karas tęsiasi toliau. Mirtis – miršti, bet išgelbėji visus kitus. Manau, kad aš rinkčiausi išgelbėti kitus. Juk ką reiškia viena gyvybė ir tūkstantis…
D, 6 metai
Kaip šešerių D pavirto mados kritiku:
– Nemanau, kad šita marga suknelė tinka moterims. Suknelė turi būti lygi, o ne kažkokia marga. Ji galėtų labiau tikti kokioms nors užuolaidoms siūti. O šita su taškeliais tai tiktų gal antklodei… Taip, šita juoda yra geriausia…
D, 6 metai
Penkerių A susirūpina:
– Ar man dar neauga barzda?
– Na, dar ne, neauga, – sakau.
– Uff, gerai… Šiaip tai aš norėčiau būti karalius. Ir gyventi pily. O vasarą, žinok, mama, mes važiuosim į kosmosą. Taip tėtis sakė. Važiuosim su lėktuvu į kosmosą. Aaaaai, ne, važiuosim žiūrėti į kosmosą. Bet jei man bus baisu žiūrėti, aš užmigsiu. Ar galėsim pasiimti pagalvių?
A, 5 metai
– Mama, kai tu numirsi, aš tavęs būsiu labai pasiilgęs. Ir aš galvosiu, kokios tavo akys: ne mėlynos, ne žalios, ne pilkos, ne geltonos, ne raudonos… Jos rudos!
A, 5 metai
Kalbasi du šešiamečiai:
D.: – Ar tu žinai, kada gyveno Leonardas da Vinčis? Maždaug prieš penkis šimtus metų.
J.: – O tu žinai, kas buvo didysis prūsų vadas? Herkus Mantas. Prūsai kovojo su kryžiuočiais. Kryžiuočiai nugalėjo prūsus ir liko vienas Herkus Mantas su savo žmona Kotryna.
D.: – Nu einam, greičiau į lauką, užrišk batus, mama!
J.: – Aš irgi dar nemoku užsirišti batų.
D.: – O, tai gerai, nes galvojau, kad jau reikės susigėsti.
J.: – Tai atrakinkit kas nors duris! Aš čia pas jus jau kokį ketvirtą kartą, jau kaip šeimos narys, bet atsirakinti dar nemoku. Kaip seimo narys!
Čia kai vaikai kalba apie didelius dalykus, bet dar nemoka užsirišti batų raištelių…
D, 6 metai; J, 6 metai
Pokalbiai prieš miegą:
D.: – O kodėl karves melžia? Kodėl, pavyzdžiui, žirafų nemelžia? Aš galvoju, kad žirafos pienas turėtų būti skanus. O jei žirafa būtų višta, tai jos mėsos užtektų kokiam mėnesiui.
A.: – O aš noriu, kad mano plaukai būtų kaip ežiuko. Tokie susmeigti, tik minkšti. Tokie kaip trikampėliai.
D.: – Tu, mama, nežinai, ką aš kartais naktimis veikiu. Aš fantazuoju. Kuriu stebuklingą pasaulį. Tik A mane kartais gąsdina – skleidžia naktį visokius garsus, knarkia.
A.: – Aš visai negirdžiu tų garsų. Aš miegu. Pažiūrėsiu šią naktį, ar išgąsdinsiu D…
D.: – Mama, o kai aš turėsiu kompe savo account’ą, ar galėsiu padaryti, kad nebūtų google’o juostos – man reikia, kad tilptų daugiau žaidimų…
A.: – O kai buvom sodyboj, tai sienos buvo skaudžios. Tokios rakštingos…
A, 5 metai; D, 6 metai
– Mama, ar galėsiu rytoj būti su šituo megztiniu? Man jis labai gražus. Aš labai mėgstu grožį. Ir dar mėgstu staigmenas! O kai miegu, užsimerkiu ir nesuprantu – miegu aš ar nemiegu, nejaučiu visai, kada miegu, o kada ne… – postringauja A.
– Stalčiai turėtų vadintis tiesiog ČIAI. Jie gi ne visada būna stale. Būna ir spintoje. Todėl turėtų vadintis ČIAI! O kodėl visų spalvų pavadinimai moteriški: raudona, geltona, balta… ? – pratęsia D.
A, 5 metai; D, 6 metai
– Mama leisk prie koooompoooo! Aš labai noriu prie kompo! Nu kodėl tu neleidi prie kompo?! Aš taaaaaaip noriu! Nu leisk!!!! Nu kodėėėėl? Viskas. Kas tu per mama!!!! Tu man visai ne mama! Tu… tu… tu… man močiutė! Eisiu, susirasiu kitą mamą, kuri leis man prie kompo. Aš su tavim nebekalbu. Ir išvis – aš ištampysiu šitos liemenės siūlus!
A, 5 metai
kelionės, fotografijos, tekstai, vaikų filosofija
iš visur surinkti tekstai
Travel Log by Vita
Tinklaraštis apie miestus, transportą ir idėjas
jaukus gyvenimas
Gerų knygų paieškos
A daily selection of the best content published on WordPress, collected for you by humans who love to read.
The Art and Craft of Blogging
The latest news on WordPress.com and the WordPress community.
ČIA DABAR 