23 val. 25 min. Vaikų kambaryje išgirstu žingsnius. Ateinu. Šešiametis D guli tiesiai kaip mumija, nejuda, bet akys plačiai atmerktos. Sakau:
– Ką čia darai?
– Nieko.
– Čia tu vaikštai?
– Nežinau.
– Ar žinai kiek valandų?
– Nežinau, neturiu laikrodžio.
– Tai gal bent įsivaizduoji kiek dabar laiko?
– Nelabai.
– Kaip rytoj į darželį atsikelsi?
– Paprastai.
– Ar tikrai?
– Nors, ne, bus sunku… bet aš pamiegosiu dieną.
– Puikiai žinai, kad niekada nemiegi dieną.
– Na taip.
– Tai kas tau trukdo miegoti?
– Mintys galvoje.
– Tai pasakyk joms, kad eitų miegoti.
– Kad jos neklauso, vis gaminasi ir gaminasi…
– Na, vis tiek jau reikia miegoti.
– Čia ne aš nusprendžiu, čia mano protas sprendžia, ką su mintimis daryti…

D, 6 metai