– Aš sugalvojau protingėjimo planą. Reikia per savaitę padaryti tris dalykus: užrašyti visus eilėraščius, kuriuos moku, perskaityti tris knygas ir išsimokinti gerai pliusuoti, minusuoti ir kart kart – kaip ten vadinasi? Ai, dauginti!
D, 6 metai
191. Laukia katinas
“Ir katinas laukia Kalėdų senelio…“
A, 4 metai
190. Dievo žmona
– Mama, o jei tu būtum Dievo žmona, ar pasigailėtum nekaltų žmonių? O žemė iš tikrųjų nėra apvali – žmonės ant jos pristato visokių gumbų, aukštų pastatų ir ji pasidaro visai ne apvali…
D, 6 metai
189. Žiūrėti televizorių
– J, ką tu norėtum daryti – žiūrėti televizorių ar žiūrėti televizorių? – klausia šešiametis D.
– Žiūrėti televizorių, – atsako J.
– Neteisingai! Atsakymas – žiūrėti televizorių!
D, 6 metai; 12 metų
188. Čikvakvos
– Aš žinau, ką reikia daryti, kad nereikėtų turėti žmonos! Reikia būti kunigu, – pareiškia šešerių D.
– O tu nenori turėti žmonos? – klausiu.
– Noriu, bet norėčiau, kad ji mylėtų mane, o ne mano pinigus.
– O kodėl manai, kad žmona labiau turėtų mylėti pinigus?
– Aš mačiau per televizorių – ten sakė, kad myli ne žmogų, o jo pinigus, nes jis turtingas. Ir dar visaip laipiojo ant sofos tos moterys… Visokios čikvakvos…
D, 6 metai
187. Prezidentės pranešimas
– Mama, o jeigu mamos imtų vadintis tėčiais? Tiesiog, įsivaizduok, praneša per žinias: “Dabar visi klausykite per radiją ir televiziją! Prezidentė praneša: nuo šiol mamos vadinsis tėčiais, o tėčiai – mamomis. Tema baigta. Viso gero!“
D, 6 metai
186. Čia protas sprendžia
23 val. 25 min. Vaikų kambaryje išgirstu žingsnius. Ateinu. Šešiametis D guli tiesiai kaip mumija, nejuda, bet akys plačiai atmerktos. Sakau:
– Ką čia darai?
– Nieko.
– Čia tu vaikštai?
– Nežinau.
– Ar žinai kiek valandų?
– Nežinau, neturiu laikrodžio.
– Tai gal bent įsivaizduoji kiek dabar laiko?
– Nelabai.
– Kaip rytoj į darželį atsikelsi?
– Paprastai.
– Ar tikrai?
– Nors, ne, bus sunku… bet aš pamiegosiu dieną.
– Puikiai žinai, kad niekada nemiegi dieną.
– Na taip.
– Tai kas tau trukdo miegoti?
– Mintys galvoje.
– Tai pasakyk joms, kad eitų miegoti.
– Kad jos neklauso, vis gaminasi ir gaminasi…
– Na, vis tiek jau reikia miegoti.
– Čia ne aš nusprendžiu, čia mano protas sprendžia, ką su mintimis daryti…
D, 6 metai
185. Jei tu kažko nematei
– Mama, žinok, jei tu kažko nematei, tai dar nereiškia, kad to nebuvo…
D, 6 metai
184. Kalėdų profas
– Aš esu Kalėdų profas, – pareiškia šešerių D, – aš gerai žinau, kokias dovanas kitiems parinkti. Močiutei sakysiu, kad ji prašytų siurblio, kad namai blizgėtų. O diedukui reiktų saulėgrąžų ir cigarečių…
D, 6 metai
183. Išgelbėti žmoniją
– Mama, tėti, noriu jums užduoti klausimą. Tik nesupykit, gerai? Jei būtų pasaulio pabaiga ir kurį nors iš jūsų išrinktų šokti į kunkuliuojančią lavą tam, kad išgelbėtumėt žmoniją, ar galėtumėt tai padaryti?
– Na, žmoniją išgelbėti kilnu. Bet pirmiausia galvočiau, kad gelbėju savo vaikus, tad apsisprendimui neturiu kitų variantų, tik šokti į lavą, – atsakau vedina egoistinių intencijų.
– Na, tai už tą gerumą tu taptum angelu, – paguodžia vaikas. – Stebėtum mus iš aukštai. Bet geriau tegul išrenka ką nors kitą…
D, 6 metai
ČIA DABAR 