A maunasi pirštuotas pirštines. Niekaip nesiseka pataikyti pirštukų ten, kur reikia. Neiškentęs pratrūksta:
– Nu per daug čia tų pirštų!!!!!
A, 4 metai
95. Gali taip būti
– Man D įspyrė į pilvą, tada aš nugriuvau nuo lovos ir užsigavau galvą, – skundžiasi A.
Atsisuku į D ir klausiu, argi galima taip daryti, ar yra kada nors matęs, kad, pavyzdžiui, mes, tėvai, spardytume vaikams į pilvą. Išgirstu neaiškų mykimą po nosimi. Perklausiu. Ir, mano siaubui, išgirstu:
– Taip.
– Nesupratau…
– Nu gerai, neeeeee. Bet taip gali kada nors būti…
A, 4 metai; D, 5 metai
94. Viskas yra kreiva
“Aš sau suvokiau, kad pasaulyje absoliučiai viskas yra kreiva. Net ir pats mažiausias kreivumas, kurio beveik nesimato…“
D, 5 metai
93. Paveiksliukai akyse
– O tu moki įsidėti paveiksliukus į akis? Aš tai moku. Įsidedu, o po sekundės jie nukrenta. Na, išnyksta. Toks jau aš esu. Tokie jau tie mėsėdžiai… Galiu, pavyzdžiui įsidėti paveiksliuką su ištrėkštu ant lango sūriu, arba su planeta, arba su dantimi, arba su žmogumi be vienos akies…
D, 5 metai
92. Metas surimtėti
Gulėdamas lovoje priešsapninio katarsio būsenoje, penkiametis D staiga pareiškia:
– Aš manau, kad man jau metas kažkaip suaugti, surimtėti… Man jau reiktų kakavą šeimai paruošti, kokią kiaušinienę iškepti ar karštų sumuštinių… Dar man reikia išmokti su peiliuku pjaustyti kartoną, nes reikia robotą pasidaryti. Ar supranti, mama?
D, 5 metai
91. Kirpykla Nr. 2
– A, kodėl tavo plaukai šlapi? – klausiu keturmečio, kuris intensyviai braukia šukomis šlapių plaukų kuokštus.
– Mano plaukai dabar rudi! – išdidžiai atitaria. – D man plovė galvą. Paskui nukirpo plaukus. Aš jam irgi išploviau. O nusikirpo jis pats…
Pasikviečiu penkiametį D. Bandau išsiaiškinti situaciją. Klausiu:
– Ką čia darėt?
– Nieko…
– Nepanašu…
– Nu kirpomės plaukus.
– Tai kiek čia tų plaukų nusikirpot?
– Tai ką, tau skaičių pasakyt????? Kaip aš tau suskaičiuosiu…
– Na tai vis tiek, gal gali nors maždaug pasakyti, kiek gi tų plaukų nusikirpot?
– Nu vidutiniškai, – atsako D ir rodo su rankomis maždaug plytos dydžio atstumą. – Nu taip normaliai kirpom: nei daug, nei mažai…
– O kur plaukus padėjot?
– Po spinta…
Jaučiu, kad netrukus po spinta užaugs koks plaukuotas pūkuotukas iš katino ir žmogaus paukų…
A, 4 metai; D, 5 metai
90. Kirpykla Nr. 1
Jei namie kartais nutinka neįprasta tyla, lauk bet ko. Pavyzdžiui, dienos metu prileistos pilnos vonios vandens, nes vakare reiks eiti maudytis arba po lova atidarytos tikrų katinų kirpyklos. Po to nutiko plaukuotų grindų išplovimas ir drebančiu balsu buvo pareikšta, kad “išploviau viiiiiiiiisą kambarį, net po stalu“, o tai prilygsta praktiškai kosminei odisėjai…
A, 4 metai; D, 5 metai
89. Tikras medis
– Mama, o tai gal Dievas yra juodojoje skylėje????
Po minutėlės:
– Kai aš pamatau kokį naują medį, aš noriu jį pamatyti iš tikrųjų: ne per televizorių, ne per planšetinį, ne per kompą ir ne per telefoną. Aš noriu jį pamatyti tikrą!!!!
D, 5 metai
88. Nesąžininga
– Man atrodo labai nesąžininga, kai tėvai paguldo vaikus, o patys nueina žiūrėti filmo. Aš nepriekaištauju, tik sakau, ką galvoju…
D, 5 metai
87. Alergiškas žmonėms
– Mama, o žinai, būna žmonės riešutams alergiški. O kaip tada atrodo, kai sako “alergiškas žmonėms“?
D, 5 metai
86. Aš esu kitas
– Man dabar toks jausmas, kad aš esu ne aš, aš esu kitas…
D, 5 metai
85. Baseine gerai
– Ar smagu buvo svečiuose? – klausiu dviejų savo piliečių.
– Taip, smagu. Bet jau norėjom namo.
– Tai turbūt visur gerai, bet namie geriausia?
– Jo, gerai namie. Ir dar baseine gerai būna.
A, 4 metai; D, 5 metai
84. Viską pats
– A, eik rengtis ir praustis!
– Aš negaliu!
– Prauskis veidą.
– Na, tai kur tas veidas yra!!???
– Neužmiršk nusiplauti kojų.
– Aš nemoku!
– Aš irgi nemoku tavo kojų plauti. Nebent tu mano kojas nuplautum, tada aš tavo.
– Neeeeee!!!! Jos per didelės!!!!! Na, kodėl aš viską turiu pats daryti!!???
– O ką tu galėtum padaryti?
– Aš galėčiau, pavyzdžiui, pamiegoti!!!
– Tai keliauk į lovą.
– Pagulėk pas mane!!!!!
– Turbūt nepavyks šiandien, negalėsiu, nemokėsiu…
– Tu turi pagulėti!!!! Nes visą laiką pagulėdavai!!!
Tokia tai ištrauka iš vakarinės diskusijos su keturmečiu…
A, 4 metai
83. Milijardas
– Aš žinau, kaip galima suskaičiuoti iki milijardo. Vienas žmogus iki savo gyvenimo galo visą laiką skaičiuoja, tada kitas perima, tada kitas kitas kitas kitas… ir taip suskaičiuoja.
Pasirodo viskas įmanoma, svarbu tinkamas požiūris ir bendradarbiavimas.
D, 5 metai
82. Sapnas
Penkiamečio D sapnas – košmaras: “Tėtis nuvedė mane į darželį ir man ten iškrito akis. Aš tada paklausiau, kieno čia akis. Priėjo berniukas iš mano grupės ir pasakė, kad akis mano. Tada mes tvarkėm darželio liftą, o pro šalį praėjo mergaitė iš mano grupės. Bet ji buvo užsiauginusi papus. Na, žinai, krūtinę…“
D, 5 metai
81. Geležies gabalas
– Šiaip tai aš visai nenoriu žiūrėti tų filmukų, bet kai žiūri brolis A, tai mane kaip magnetas prisitraukia – aš tada būnu kaip geležies gabalas.
D, 5 metai
80. Ateivių rankos
– Mama, žinai, o gali taip būti, kad turi svajonę, bet ją užmiršti?
– Jei jau taip atsitinka, vadinasi gali, – atsakau.
– O aš turėsiu žmoną? Norėčiau turėti, nes nenoriu būti našlys. Našlys man negražiai skamba… Aš žinau, iš ko sudarytos planetos. Iš visokių kosmoso dalelių. O kaip tos planetos juda? O Žemė turi ašį? O kurioj eilėj sukasi Žemė? O Marsas – šalis ar kas? Aš žinau, kad ateiviai yra. Mačiau jų rankas… Ir laivą…
D, 5 metai
79. Nėra žmogaus
“Jeigu žmogus nieko nemoka, vadinasi jo nėra“.
D, 5 metai
ČIA DABAR 