Virtuvėje randu sėdintį užsimerkusį penkiametį D. Klausiu:
– Ką čia veiki?
Sako:
– Medituoju. Seniai jau bedariau meditaciją…
D, 5 metai
72. Kalėdų senelis
Švenčių prasmėje pasimetusio penkiamečio D klausimas:
– O Kalėdų senelis ir yra Jėzus Kristus?
D, 5 metai
71. Žalia tešla
– A, nevalgyk žalios tešlos!
– Taigi ji rudaaaaaa!
A, 3 metai
70. Laimė ir nelaimė
– Mama, aš žinau, kas yra laimė. Laimė – tai graži moteris. O nelaimė – kai įstringi tarp akmenų…
D, 5 metai
69. Eilėraštis
Poetinis penkiamečio D debiutas:
Velkas velkas
Rudas maišas per laukus
Kalnus dovanų
Kalėdų senelis
Vaikučiams neša…
D, 5 metai
68. Gerosios dvaselės
– Mama, o tu jau sugalvojai, ko prašysi Kalėdoms?
– Mhhhh….. Gal gerų vaikų?
– Kaip suprasti?
– Na, kad mano vaikai būtų geri…
– Aaaaa. Tai tokių gerųjų dvaselių? Gal ir gerai sugalvojai… Gali būti, kad Kalėdų senelis jų turės. O kažin, kai tas dvaseles uždeda vaikams, ar skauda? Bet gal ir neturės Kalėdų senelis dvaselių, nes jų neišeina padaryti, tai tokia niekybė, dalykas toks. Ne daiktas. Aš tave myliu. Kai aš nesugalvoju, ką tau pasakyti, tai sakau, kad myliu…
D, 5 metai
67. Vidinės kančios
Žiūriu “Hamletą“ per TV. Prisėda penkiametis D. Klausia, ką čia jie daro. Sakau, kad išgyvena vidines kančias. O jis ir klausia – kaip jie sugeba taip kankintis…
D, 5 metai
ČIA DABAR 