“Pabudau labai neįprastai, ant kieto grindinio. Aš tapau Marso planetos ateiviu. Kaip ten atsiradau, nesuvokiu.
Čia buvo labai šalta ir truputį trūko oro. Visa planeta buvo blankiai oranžinė ir svaiginančiai hipnotizuojanti. Ant žemės stūksojo nemažai kraterių. Jie buvo drėgni. Reiškia planetoje yra vandens… Tai yra ir gyvybės! Eisiu paieškoti žmogeliukų. Štai ir jie!
– Laba diena, – pasisveiknau.
– Leiba dienai! – pasveikino mane marsiečių karalius.
– Lyba! Lyba! Dyna! – sušuko susirinkusi vietinių minia.
Planetos gyventojai čia buvo gražiai įsikūrę, jie gyveno krateriuose šeimomis. Karalius man paaiškino, kad mane pagrobė atskridę į Žemę, todėl, kad nori mano sukurtų prietaisų.
Tai va! Kursiu tiems “Baibokams” prietaisus. Marsiečiai norėjo, kad sukurčiau du daiktus: pirmas – apdarai, o antras – plaukų atsiradimo tepalas. Kai sukūriau šiuos daiktus, žaliukai apsivilko drabužius ir užsitepė ant savo žalių antenų tepalo – plaukai nutįso iki pat žemės. Žaliukai atrodė taip pat gražiai kaip ir žmonės. Žmogučiai labai džiaugėsi mano prietaisais ir parskraidino mane į Žemę, o atsilygindami man padovanojo nemirtingumo eliksyrą. Kai jį išgėriau, tapau nemirtingas ir pradėjau švytėti. Grįžus į Žemę mane pasitiko labai didelė minia. Papasakojau savo istoriją ir tapau pasaulinio lygio „žvaigždė“.
Gyvenau ilgai ir laimingai, nemirtingai! Kaip “žvaigžd딓.
J, 10 metų